Paieška

Solidarumo įsakymas ir Susirinkimas pagal Albino Luciani

Kardinolas Pietro Parolin, Vatikano valstybės sekretorius, kurį popiežius Pranciškus vasario mėnesį paskyrė naujos Vatikano Popiežiaus Jono Pauliaus I fundacijos pirmininku, sudarė Fundacijos mokslinį komitetą ir paskyrė pirmuosius jo narius. Mokslinam komitetui penkerių metų kadencijai vadovaus Stefania Falasca, Jono Pauliaus I fundacijos vice pirmininkė.

Italė žurnalistė Stefania Falasca taip pat yra Garbingojo Dievo tarno –  popiežiaus Jono Pauliaus I – beatifikacijos bylos vicepostulatorė, ilgametė katalikiškos spaudos bendradarbė, daugelio straipsnių ir kelių knygų apie Albino Luciani – popiežių Joną Paulių I – autorė.

Pristatydama popiežiaus Pranciškaus įkurtą Popiežiaus Jono Pauliaus I fundaciją, Stefania Falasca patikino, kad Jono Pauliaus I mokymas nepaprastai aktualus. Todėl pasak jos, naujoji Vatikano fundacija darbuosis siekdama ne tik išsaugoti Jono Pauliaus I raštų ir darbų paveldą, bet ir sistemingai skatins popiežiaus Jono Pauliaus I minčių tyrimą ir sklaidą.

Bažnytinis solidarumo įsakymas?

Albino Luciano išrinkimo popiežiumi 42 metinių proga Falasca katalikų dienraštyje „Avvenire“ apžvelgė jo siūlymą prie tradicinių penkių Bažnyčios įsakymų pridėti šeštąjį – solidarumą, esminį tikėjimo ir krikščioniškojo gyvenimo elementą, įpareigojantį tikinčiuosius malda ir darbais skirti didesnį dėmesį pasaulio paskutiniesiems, pagal Albino Luciani mintį, Trečiojo pasaulio vargstantiesiems.

1971 metais Venecijos patriarcho Albino Luciani Vyskupų sinodo asamblėjoje išsakyta mintis naują įsakymą įrašyti į Bažnyčios teisyną nebuvo priimta. Taip pat liko neįgyvendintas jo siūlymas, kad visos vyskupijos įkurtų solidarumo fondą „Brolių porcija“ – vieną procentą visų įplaukų paskirti besivystantiems kraštams ne kaip auką, o kaip prievolę, kad bent iš dalies „būtų atsilyginta už vartotojiško pasaulio neteisingumą besivystančių kraštų atžvilgiu ir tam tikru būdu atsiteista už socialinę nuodėmę, kurią dar turime geriau įsisąmoninti“.

Išrinktas popiežiumi Jonas Paulius I katechezėje apie krikščioniškąją meilę priminė „alkstančių tautų“ pagalbos šauksmą, tapusį dramatišku iššūkiu „pertekliaus tautoms“ ir klausė: „ar tikrai įgyvendinome Jėzaus įsakymą „Mylėk savo artimą kaip save patį?““

Susirinkimas pagal Albino Luciani

Popiežiumi išrinktas Venecijos patriarchas Albino Luciani buvo Vatikano II Susirinkimo dalyvis. Apie būsimo popiežiaus patirtį Visuotiniame Bažnyčios susirinkime pasakoja Andrea Tornielli, Šventojo Sosto portalo Vatican News vyriausiasis redaktorius.

Pasak Tornielli, po 42 metų nuo A. Luciani išrinkimo popiežiumi, laikais, kai Vatikano II Susirinkimas tapo puolimų ir kritikos objektu, reikšminga prisiminti, ką Susirinkimo tėvas vyskupas A. Luciani rašė savo vyskupijos tikintiesiems apie įvykius Romoje.

A. Luciani dalyvauja Susirinkimo sesijose, atidžiai klausosi debatų. Jis pats kalbų nesako, tačiau rašo ir siunčia laiškus į vyskupiją, pasakoja tikintiesiems apie susirinkimo eigą, temas. Jis aiškiai mato, kad didysis Susirinkimo veikėjas yra „Šventoji Dvasia, savo palydėjimu esanti jo darbuose, kad būtų išvengta klaidų ir doktrininių nukrypimų“, jos parama kolektyviai „teikiama Susirinkimo tėvams kaip Bažnyčių galvoms, o ne kaip pavieniams žmonėms su savo temperamentais“.

A. Luciani 1963 metų Misijų dienos proga rašo laiške tikintiesiems, kad „prisiliečia prie misijų per Susirinkimo tėvus iš visų pasaulio kraštų. Pasišneku su Afrikos ir Azijos ganytojais, priešais mane atsiveria svajonės ir poreikiai, apie kuriuos mes čia net neįsivaizduojame“.

„Kristaus Bažnyčia yra pasaulio šviesa (Ecclesia Christi lumen gentium)! Bažnyčia turi aiškiai šviesti ne tik katalikams, bet visiems, ji – visų! Svarbu ją priartinti prie visų“, – rašė A. Luciani. Jis laiškuose aptarinėjo liturginę reformą ir jos priežastis, dalijosi Susirinkimo tėvų siūlymais „kaip padėti tikintiesiems semtis kuo daugiau dvasinės naudos iš Mišių – krikščioniškojo gyvenimo viršūnės“.

A. Luciani dalijosi mintimis religijos laisvės tema: „Žinoma, yra tik viena tikra religija, bet yra ir kitų teisingų dalykų: katalikybės neįtikintas asmuo turi teisę išpažinti savo religiją: prigimtinė teisė sako, kad kiekvienas turi teisę ieškoti tiesos“. Yra ne tik teisės, bet ir pareigos: „nekatalikai turi teisę išpažinti savo religiją, o aš privalau gerbti jų teisę – kaip asmuo, kaip kunigas, kaip vyskupas, kaip valstybė“.

Krikščioniškas tikėjimas sklinda, jei krikščionys nuosekliai pagal jį gyvena, jį liudija. A. Luciani rašo, kad kai kurie Susirinkimo tėvai būgštavo, jog į Romą atkeliavę tūkstančiai kitų tikėjimų asmenų, budistų ar musulmonų, įkurs savo centrus ir „atvers visą Italiją“. „Jie turi teisę statydintis mečetę. Negali būti jokių priekaištų. Jiems reikia leisti. Jei norite, kad jūsų vaikai netaptų budistais ar musulmonais, turite geriau katekizuoti, daryti taip, kad jūsų vaikai būtų tikrai įsitikinę savo katalikiškąja religija“. (SAK / Vatican News)

2020 rugpjūčio 27, 12:50