Paieška

Vatican News

Dirbtiniam intelektui turi būti nustatytos etinės ribos

Popiežiškoji gyvybės akademija kviečia į dvigubą susitikimą apie šiuolaikines skaitmenines technologijas ir etiką, kuriame dalyvaus ir technologinių gigantų atstovai. Vasario 26–27 dienomis Vatikane bus surengtas darbo seminaras apie vadinamuosius gerus algoritmus, o vasario 28 dieną Vatikano prieigose įvyks konferencija apie dirbtinį intelektą (AI – Artificial Intelligence). Tarp dalyvių – ir „Microsoft“ direktorius Brad Smith.

Skaitmeninės technologijos jau pasiekė kasdienybę

RenAIssance. Humaniškas dirbtinis intelektas“ konferencijos pristatyme Luciano Floridi, skaitmeninės etikos ekspertas Oksfordo interneto institute, priklausančiame Oksfordo universitetui, domisi, ar dirbtinio intelekto klausimai yra aktualūs žmogui iš gatvės ir jo kasdienybei? Atsakymas yra tvirtas „taip“, nes mes jau gyvename apsupti dirbtinio intelekto, nors to kartais nesuvokiame. Dirbtinio intelekto technologijos padeda mums valdyti daiktus, naudotis nuotolinėmis paslaugomis, bendrauti su institucijomis. Jos greičiau, tiksliau ir pigiau atlieka daug uždavinių, kuriuos seniau atlikdavo žmonės, jų naudojimas neabejotinai plis. Žmogų iš gatvės jau dera vadinti skaitmeninio tinklo žmogumi, konstatuoja profesorius Floridi.

Dvi technologijų pusės

Arkivyskupas Vincenzo Paglia
Arkivyskupas Vincenzo Paglia

 

Nuo pat seniausių laikų technologijos naudojamos geram ir blogam. Peilis yra būtinas namų apyvokos įrankis, tačiau gali tapti nusikaltimo įrankiu. Branduolinės technologijos leidžia sukurti tiek atominę elektrinę, tiek atominę bombą. Kaip bus panaudotos skaitmeninės, dirbtinio intelekto technologijos? Kurti savaeigius ginklus, kurie gali žudyti be žmogaus komandos? Kas tokiu atveju bus atsakingas ir nubaustas už nekalto asmens mirtį? Stebėti ir kontroliuoti autokratinių režimų valdomuose kraštuose gyvenančius žmones? Kurti „giliąsias klastotes“ (deepfake), kuriomis jau dabar įmanoma taip manipuliuoti žmogaus veidu ir balsu, jog didelei daliai žmonių sunku juos atskirti nuo tikrų asmenų? Kaip tai gali paveikti viešąją nuomonę, visos visuomenės gyvenimą? Suprantant šias rizikas ir pavojus, atsirado įvairių iniciatyvų ir asociacijų, kuriose technologijų bendrovės, akademinės institucijos ir visuomeninės organizacijos svarsto, kaip dirbtinio intelekto technologijas padaryti humaniškomis, tarnaujančiomis žmogui ir visuomenei, o ne išskirtinai paskiriems ar daliniams interesams. Šiose diskusijose dalyvauja ir Katalikų Bažnyčia, turinti be galo turtingą tūkstantmetę etinės minties tradiciją. Apie tai interviu italų interneto svetainei „Key4biz“ daugiau komentavo arkivyskupas Vincenzo Paglia, Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas. Pasak jo, yra rengiamas „Kvietimas etikai“  apie dirbtinio intelekto pasekmes ir rizikas, galimą reglamentavimą. Juo bus pasidalinta su Microsoft ir kitomis kompanijomis. 

Technologijos turi tarnauti žmogui

 

„Šiandien esame beprecedentėje situacijoje. Įžengėme į paskutiniąją fazę to, ką galime vadinti „epochos kaita“. Per pastaruosius septyniasdešimt metų sukūrėme technologijas, kurios leidžia viską sunaikinti branduoliniais ginklais. Kai tai supratome, skubėjome pasirašyti susitarimus, kurie tai kontroliuoja. Kita pastaba susijusi su ekonominiu aspektu, ypač beatodairišku energetinių išteklių naudojimu. Taip pasauliui kilo kitas pavojus – sunaikinti klimatą, o kartu ir žmonių giminę. Buvome apie tai perspėti, tačiau nieko nedarėme, kol prieš keturis metus vyriausybių galvos susitiko Paryžiuje, kad nustatytų ribas“, – sakė arkivyskupas Paglia. Šiandien, pasak jo, būtina apsvarstyti naująsias dirbtinio intelekto technologijas. Jei, nepaisant klausimų kompleksiškumo, karinę arba kapitalistinio išnaudojimo riziką buvo galima kontroliuoti gana tiesiogiai – paprasčiausiai nutraukti gamybą, skaitmeninių technologijų sektorių suvaldyti sunkiau. Reikia budėti, kad negimtų naujos dominuojančios ir išnaudojančios, toliau turtą vieniems ir skurdą kitiems generuojančios struktūros, kurios remtųsi ne išteklių, tačiau duomenų sankaupų kontrole. Kai kurie biotechnologijų atstovai siekia ne vien žmogaus klonavimo, bet ir jo robotizavimo. Nors visiškai galima pritarti technologijoms, kurios, pavyzdžiui, gydo ligonius ir jiems padeda, tačiau, jei pamiršime ribas, rizikuojame nužmogėti ir pamiršti, kad tai žmogus kuria technologijas, kad jos yra jo labui, o ne atvirkščiai. 

Etika vejasi technologijas

Problema yra ta, kad technologijų vystymasis lenkia etinį ir antropologinį sąmoningumą. Todėl situacija gali išslysti mums iš rankų: tarsi įsibėgėjęs automobilis, kuris nesustoja ir tada, kai nuspaudžiame stabdį. Neturime pasiekti to momento, kai automobilis tampa nebevaldomas. Todėl reikia visų dalyvavimo, skaidrumo, atsakingumo, dalijimosi žiniomis. Žmogaus ir žmonių šeimos orumas bus išsaugotas, jei išsaugosime laisvės, lygybės, brolybės prioritetus, kuriuos pagrindžia tiek protas, tiek Evangelija. Algoritmų bangos neįmanoma sustabdyti, tačiau reikia stengtis, kad ji nepaskandintų. Tai gali būti suprasta ir aktualu visiems, tikintiems ir netikintiems. Todėl tokie technologiniai gigantai, kaip Microsoft ir paprašė Katalikų Bažnyčios dalyvauti etinėje diskusijoje. Bažnyčiai, priminė arkivyskupas Paglia, tai nėra naujas dalykas: pavyzdžiui,  19 amžiaus žemės ūkio virsmą industrija, valstiečių virsmą darbininkais Bažnyčia palydėjo nauja mintimi. Ji negali likti nuošalyje ir dabarties virsmo metu. (RK / Vatican News)

2020 vasario 10, 09:13