Paieška

Arkivyskupas Gintaras Grušas Arkivyskupas Gintaras Grušas 

Arkivyskupas G. Grušas. Tarp Bažnyčiai rūpimų temų – dirbtinis intelektas

Rugsėjo 23–25 dienomis Romoje įvyko Šventojo Sosto Komunikacijos dikasterijos tarybos kasmetinis susitikimas. Šios tarybos narys yra Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Pasibaigus Komunikacijos dikasterijos plenarinei sesijai, kurioje dalyvavo apie trisdešimt dalyvių, paprašėme ganytojo pasidalinti mintimis ir įspūdžiais.

Gerbiamas Arkivyskupe, prašome pristatyti Komunikacijos dikasteriją, jos uždavinius ir jos dabartinio susitikimo dalyvius. 

Arkiv. G. Grušas:

Komunikacijos dikasterija yra tolygi, sakykime, valstybės ministerijai. Jai yra pavesta tvarkyti platų su komunikacija susijusių reikalų spektrą. Ji rūpinasi vidiniais Vatikano – Šventojo Sosto – komunikacijos reikalais, tai Vatikano radijo, Vatikano televizijos transliacijos, knygos, spauda, laikraščiai, internetas. Visa tai patenka į jos kompetenciją. Ji taip pat rūpinasi komunikacija ad extra, už Vatikano ribų, į pasaulį. Tai popiežiaus žinios skleidimas, ryšys su vyskupų konferencijomis, vyskupijomis, pagalba joms komunikacijos srityje. 

Viena iš dikasterijos užduočių yra žvelgti į priekį, nes komunikacijos sritis, kaip visi žinome, labai greitai keičiasi. Dikasterija yra ta vieta Vatikane, kurioje dirbama su naujausiomis technologijomis, žiūrima, kur eina pasaulis, pritaikoma tai misijai. Tad uždavinių spektras labai platus tiek Bažnyčioje, tiek pasaulyje.

Popiežius su Komunikacijos dikasterijos nariais
Popiežius su Komunikacijos dikasterijos nariais

Taryba sudaryta iš popiežiaus paskirtų kardinolų, vyskupų ir pasauliečių, dalyvauja dikasterijos skyrių vadovai, taip pat vadinamieji konsultoriai, ekspertai katalikai iš viso pasaulio, specialistai įvairiose komunikacijos srityse. Tarp jų galbūt vienas iš geriausiai žinomų yra EWTN, įvairiomis kalbomis transliuojančių katalikų televizijos kanalų ir interneto svetainių, direktorius. EWTN žinoma ir Lietuvoje, transliuoja mūsų Dievo Gailestingumo šventės Mišias iš Vilniaus šventovės anglų kalba visame pasaulyje. Buvo nemažai kitų profesorių, konsultantų, žinovų, atstovų iš vyskupų konferencijų. 

 

Pratęskime temą apie komunikaciją Bažnyčios viduje.

Arkiv. G. Grušas: Pirmas dalykas, mes ne tiek svarstėme, kiek mums buvo pristatyta bendra reforma pačiame Vatikane. Jau keletą metų ši reforma eina pirmyn ir pabrėžtina tai, kad jei kitų Šventojo Sosto kongregacijų atžvilgiu matėme, kad keletas jau egzistavusių buvo sujungtos į vieną, bet iš esmės jų kompetencijos sritys nepakito, tai Komunikacijos dikasterija jungia įvairias direkcijas, įvairius vienetus, kurie buvo atskiri Vatikane – Vatikano radijas, leidykla ir spaustuvė, televizija, dienraštis, kiekvieną audiencija dokumentuojanti fotografijų tarnyba – bandoma juos sujungti į naują derinį.  Šis procesas vyksta jau dvejus metus ir daugiau, matome jo progresą, tai labai sudėtingas procesas. Jis mums buvo pristatytas ir jį šiek tiek aptarėme.

Tačiau šį kartą, skirtingai nuo paskutinės sesijos prieš dvejus metus, pastebėtini du dalykai. Viena, žvelgėme labiau į ateitį, ką darysime. Antra, praėjusį kartą mūsų konsultantai buvo paskirti tik mėnesį prieš mūsų susitikimą ir jame nedalyvavo. Tad šį kartą jų žvilgsnis į komunikaciją labai prisidėjo prie mūsų posėdžio. 

Bažnyčia pasaulyje. Viena iš jūsų temų buvo dirbtinis intelektas. Kodėl jūs apie tai kalbėjote, ką Bažnyčia gali pasakyti šiuo klausimu? 

Arkiv. G. Grušas: Daug dalijomės patys šiuo klausimu, bet turėjome du paskaitininkus, kurie tikrai buvo nuostabūs. Vienas jų buvo kunigas pranciškonas, dėstantis Grigaliaus universitete apie dirbtinį intelektą, jis pristatė šią sritį giliai, kas tai yra ir kurlink ji juda. Kaip Bažnyčia pasinaudos dirbtiniu intelektu mūsų darbe, mūsų misijoje? Vienas iš paprasčiausių pavyzdžių: mūsų dikasterijos vadovai visai neseniai vyko susitikti su didžiausiomis kompanijomis pasaulyje Amerikoje – IMB, Google, Microsoft. Jiems jau parodė programas, kurių paprastesnes versijas matome Google, vienos kalbos vertime į kitą. Tačiau jau dabar kuriamos programos, kurios verčia ne tik vieną kalbą į kitą, sakykime, iš italų į japonų, bet verčiamas ir to žmogaus balsas, tembras ir subtilybės, kurias turime savo kalboje. 

Dirbtinis intelektas be etikos gali tapti grėsme
Dirbtinis intelektas be etikos gali tapti grėsme

Pasimatė ir pliusai, ir minusai. Todėl kitas pranešėjas, kuris buvo, galima sakyti, vienas viso interneto valdytojų prieš porą metų, kalbėjo apie deep fake – „gilią apgaulę“, apie galimybę dubliuoti žmogaus veidą, kalbą, manieras ir dirbtinai parengti tekstą, kurio tas žmogus nesakė ir net negalvojo sakyti. Čia jau yra šių naujųjų technologijų keliama etinė problema. Internete mačiau tokius bandymus su buvusiu JAV prezidentu Obama, kuris kalba visai priešingus dalykus, nei paprastai sako. Tą patį galima padaryti su popiežiumi, su bet kuriuo iš mūsų. Tai etikos klausimas ir mes pradėjome diskutuoti, jog Bažnyčios misija pasaulyje – teikti etinius sprendimus. Nustebino, jog dabartinių didžiųjų bendrovių vadovai taip pat aiškiai mato etikos trūkumo problemą, dirbtinio intelekto ir kitose srityse, jiems reikia Bažnyčios patarimų ir liudijimų, kaip spręsti šiuos dalykus teisingai. Apie tai savo kalboje mums sakė ir popiežius: komunikacija turi būti tikras tiesos liudijimas, mes žiūrime, kaip galime padėti pasauliui. Buvo paminėtas Bažnyčios tėvų palyginimas, kad jei pasaulis yra žmogaus kūnas, tai Bažnyčia yra jo siela. Tad reikia jos įnašo pasaulio gyvenimui, ypač kai šios technologijos darosi šiek tiek – daugiau negu šiek tiek – pavojingos. Labai išsamiai neįmanoma viso to aptarti per dvi su puse dienos, ypač kai kalba trisdešimt žmonių, bet tai davė daug peno mąstymui, mes pasidalijome į darbo grupes įvairioms sritims ir šios diskusijos, manau, tęsis.

Ačiū už pokalbį.

2019 rugsėjo 28, 13:18