Paieška

Popiežius Pranciškus Popiežius Pranciškus  (VATICAN MEDIA Divisione Foto)

Popiežius: Bažnyčia tebūna visiems svetingi namai

Mūsų Motina Bažnyčia yra Kristaus kūnas. Būtent jame, Kristaus kūne, tebėra ir amžiams liks įspausti patys didžiausi jo meilės ženklai – Prisikėlusiojo mirties žymės, pažymėjo popiežius Atvelykio sekmadienio apmąstyme dalydamasis mintimis apie Jėzaus Atvelykį.

Po aštuonių dienų nuo prisikėlimo iš numirusių, Jėzus patenkino Dvyniu vadinamo apaštalo Tomo prašymą pamatyti Viešpaties žaidas. Viešpaties prisikėlimu suabejojusio Tomo nebuvo kartu su kitais apaštalais kai Prisikėlęs Jėzus pirmą kartą jiems pasirodė. Jis norėjo pamatyti Viešpaties žaizdas. Ir Jėzus išpildė jo prašymą. Po aštuonių dienų jis vėl pasirodė savo mokiniams ir kartu su jais buvusiam Tomui parodė savo žaizdas, kurios yra jo meilės įrodymas, – sakė Pranciškus. Jos yra visuomet atviri Jėzaus gailestingumo kanalai.

Tęsdamas Gailestingumo – Atvelykio – sekmadienio Mišių Evangelijos pasakojimo aiškinimą, popiežius patikino, kad Jėzaus kvietimas Tomui prisiliesti prie jo žaizdų yra aktualus ir tinka kiekvienam iš mūsų.

Tomas troško nepaprasto ženklo, kad tikėtų – norėjo paliesti Jėzaus žaidas. Ir Jėzus visai paprastai jas jam parodė, priešais visus, mokinių bendruomenėje, tarsi norėtų jam pasakyti: jei nori su manimi susitikti, neieškok kur nors toli, o pasilik bendruomenėje, su kitais. Niekur neik, melskis kartu, su kitais dalinkis duona. Jis tą sako ir mus, pažymėjo Pranciškus ir tęsė: Tada galėsi mane sutikti, parodysiu savo žaidų žymes kūne: blogį nugalinčios meilės, kerštą nuginkluojančio atleidimo, mirtį įveikiančios gyvybės ženklus. Būtent bendruomenėje atpažinsi mano veidą kai su broliais, dalindamasis abejonėmis ir baimėmis, dar labiau prisiriši prie jų. Be bendruomenės sunku surasti Jėzų, pridūrė popiežius.

Pranciškus, be to, kvietė susimąstyti apie tai, kur mes nūdieną ieškome Prisikėlusiojo. Gal būt jo ieškome įtaigiuose ir pritrenkiančiuose religiniuose renginiuose, tik emocijomis ir jausmais? Arba bendruomenėje, Bažnyčioje, priimdami iššūkį joje pasilikti, nors yra netobula?

 

Anot Romos vyskupo Pranciškaus, nepaisant visų jos ribotumų ir jos nuopuolių, kurie yra mūsų ribotumai ir mūsų nuopuoliai, mūsų Motina Bažnyčia yra Kristaus kūnas. Būtent jame, Kristaus kūne, tebėra ir amžiams liks įspausti patys didžiausi jo meilės ženklai – Prisikėlusiojo mirties žymės. Klauskite savęs, tęsė jis, ar šios meilės vardu – Jėzaus žaizdų vardu – esame pasiryžę ištiesti rankas gyvenimo sužeistiesiems, nieko neatmesdami nuo Dievo gailestingumo, bet priimdami visus – kiekvieną kaip seserį, kiekvieną kaip brolį? Dievas priima visus, Dievas priima visus!

Prieš Dievo Gailestingumo sekmadienio vidudienio palaiminimą, skirtą  Šv. Petro aikštėje susirinkusiems ir susitikimo transliacijų dalyviams, popiežius visus pavedė Marijai, Gailestingumo Motinai, kad ji padėtų mums mylėti Bažnyčią ir stengtis, kad ji taptų svetingais namais visiems. (SAK / Vatican News)

2023 balandžio 16, 12:12

Antifona „Regina Coeli“ (arba „Regina Caeli“) yra viena iš keturių Marijos antifonų (kartu su „Alma Redemptoris Mater“, „Ave Regina Coelorum“ ir „Salve Regina“).
Popiežius Benediktas XIV 1742 m. nurodė, kad ji turi pakeisti Viešpaties Angelą Velykų laikotarpiu, tai yra nuo Velykų sekmadienio iki Sekminių, ir kad turi būti kalbama stovint, tuo pabrėžiant pergalę prieš mirtį.
Kaip ir „Viešpaties Angelas“, ji kalbama triskart per dieną: auštant rytui, vidudienį ir saulei leidžiantis, idant visa diena būtų pašvęsta Dievui ir Marijai.
Pasak tradicijos, ši antifona siekianti dešimtąjį, o gal net šeštąjį amžių, tačiau plačiai ją imta naudoti tryliktajame amžiuje, kuomet ji buvo įrašyta į pranciškonų brevijorių. Ją sudaro keturi trumpi posmai, užbaigiami „Aleliuja“. Tikintieji kreipiasi į Mariją, Dangaus Karalienę, kviesdami ją džiaugtis Kristaus prisikėlimu.
Popiežius Pranciškus 2015 m. balandžio 6 d., rytojaus diena po Velykų, „Regina Coeli“ maldos proga patarė su kokiu vidiniu nusiteikimu turime šią maldą kalbėti:
„...kreipiamės į Mariją ir raginame ją džiaugtis, nes Tasai, kurį ji nešiojo įsčiose, prisikėlė, kaip buvo žadėjęs. Ir prašome josios užtarimo. Mūsų džiaugsmas yra Marijos džiaugsmo atspindys, nes jinai savo tikėjime saugojo ir saugo viską, ką Jėzus yra nuveikęs. Tad kalbėkime šią maldą kaip vaikai, kurie yra laimingi, nes jų Motina laiminga“.

Paskutiniai Vidudienio maldos susitikimai

Skaityk viską >