Popiežius: tik nuolanki širdis garbina Dievą
Atkreipkime dėmesį į šią nuorodą, sakė Pranciškus. Dievo garbinimas neatsiejamas nuo nuolankumo. Jei mes visada stengsimės būti centre, jei mums svarbesnės už viską bus mūsų idėjos, jei girsimės prieš Dievą, niekada mes su juo nesusitiksime, niekada prie jo nepriartėsime ir juo nesižavėsime. Jei neatsisakysime savo pretenzijų, tuštybės, manijų, įsivaizduojamo savo tobulumo, mes galbūt ką nors gyvenime garbinsime, bet tai nebus Viešpats. Kita vertus, jei atsisakysime pretenzijų į visišką savarankiškumą, jei pasijusime maži, tuomet atrasime, ką iš tiesų reiškia garbinti Dievą. Tikras garbinimas kyla iš nuolankios širdies, sakė Pranciškus. Tie, kurie to nesupranta, nejaučia Viešpaties artumo. Jėzus praeina pro šalį ir lieka nepastebėtas.
Žvelgdami į tris išminčius, šiandien klauskime savęs: ar man nestinga nuolankumo? Ar suprantu, kad išdidumas trukdo dvasinei pažangai? Ar stengiuosi būti atviras Dievui ir kitiems? O gal matau tik save ir suprantu tik savo reikalavimus? Ar moku atsisakyti savo požiūrio ir priimti Dievo ir kitų požiūrį? Ir galiausiai: ar meldžiuosi ir garbinu tik tada, kai man ko nors reikia, ar tai darau nuolat, nes tikiu, kad man visada reikia Jėzaus?
Tegul Mergelė Marija, Viešpaties tarnaitė, moko mus iš naujo atrasti gyvybiškai svarbų nuolankumą ir nuoširdaus garbinimo skonį, linkėjo popiežius. (jm / Vatican News)
