Paieška

Vatican News
Viešpaties angelas Viešpaties angelas 

Kristaus Karaliaus vidudienio malda: supanašėkime su Jėzumi!

Šios dienos – paskutiniojo eilinių metų sekmadienio – liturgijos Evangelijos kulminacija yra Jėzaus žodžiai: „Aš esu karalius“ (Jn 18, 37). Jis ištaria šiuos žodžius Piloto akivaizdoje, o minia šaukia reikalaudama nuteisti jį mirti. Išmušė sunkiausia Jėzaus valanda. Šiais žodžiais popiežius Pranciškus kvietė pasirengti Kristaus Karaliaus sekmadienio vidudienio maldai.

Pranciškus atkreipė dėmesį, jog anksčiau Jėzus nenorėjo, kad žmonės jį laikytų karaliumi, priminė epizodą, kai po duonos ir žuvų padauginimo Jėzus pasitraukė nuo jį karaliumi norėjusių paskelbti žmonių, kad galėtų vienas melstis (žr. Jn 6, 14–15). Pranciškus tęsė: „Faktas tai, kad Jėzaus karaliavimas yra visai kitoks, nei pasaulio karalių, jis atėjo ne valdyti, o tam, kad tarnautų, jis atėjo ne su galios ženklais, o su ženklų galia. Jis ne aprengtas prabangiomis insignijomis, bet apnuogintas ant kryžiaus. Ir būtent užraše ant kryžiaus Jėzus pavadintas „karaliumi“ (žr. Jn 19, 19). Jo karaliavimas yra tikrai anapus žmogiško suvokimo! Būtų galima pasakyti, kad jis nėra karalius, kaip kiti, o yra Karalius dėl kitų. Pagalvokime apie tai: Kristus priešais Pilotą sako, kad yra karalius tuo momentu, kai minia nusistačiusi prieš jį, tačiau, kai minia jį sekė ir skelbė karaliumi, jis nuo to atsiribojo. Jėzus mums pasirodo kaip esantis karališkai laisvas nuo žemiškos didybės ir garbės troškimo.“

 

Popiežius kvietė pagalvoti, ar sugebame panašėti į Jėzų, tokį, koks jis yra? Jėzus ne tik šalinasi žemiškos didybės, bet ir juo sekančiųjų širdis paverčia laisvomis ir karališkomis. Jis išvaduoja iš pavaldumo blogiui, jo karalystė yra išlaisvinanti, be jokių suvaržymų. Jis su  kiekvienu mokiniu elgiasi kaip su draugu, o ne kaip su pavaldiniu. Kristus, nors ir būdamas virš visų valdančiųjų, nebrėžia skiriančios linijos tarp savęs ir kitų, priešingai, jis nori draugų, su kuriais dalytųsi savo džiaugsmu (žr. Jn 15, 11). Sekdami juo ne paklystame, bet įgyjame orumą. Kristus nori ne vergų, o laisvų žmonių.

„Pagalvokime, iš kur Kristaus laisvė?“, – klausė popiežius. Jis kvietė tai atrasti dar kartą prisiminus Jėzaus pasakymą Piloto akivaizdoje: „aš esu karalius. Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą“ (Jn 18, 37).

Jėzaus laisvė kyla iš tiesos. Jo tiesa padarys mus laisvus (žr. Jn 8, 32). Tačiau Jėzaus tiesa yra ne abstrakti idėja, o tikrovė, jis pats suteikia mums tiesą. Kai Jėzus karaliauja mūsų širdyje, jis ją išlaisvina nuo veidmainystės, apgaulės, dviveidiškumo. Geriausias įrodymas, jog Kristus yra mūsų karalius, yra atsiribojimas nuo to, kas teršia gyvenimą, jį paverčia miglotu, pilku, liūdnu. Žinoma, sakė Pranciškus, visuomet turime skaitytis su savo ribotumu ir trūkumais – visi esame nusidėjėliai. Tačiau gyvendami Jėzaus karalystėje netampame sugedusiais, apsimetančiais, linkstančiais nuslėpti tiesą. Negali būti dvigubo gyvenimo, pasakė popiežius. (SAK / Vatican News)

 

2021 lapkričio 21, 13:30

Tris kartus per dieną kalbėdami „Viešpaties Angelo“ maldą, minime Įsikūnijimo slėpinį. Kalbėti šią maldą pakviečia 6 val. ryto, vidudienį ir vakarop, apie 18 val. suskambantis varpas. Ši malda pavadinta pirmaisiais jos žodžiais „Viešpaties Angelas apreiškė Marijai“ („Angelus Domini nuntiavit Mariae“). Ją sudaro trys trumpi sakiniai apie Jėzaus Kristaus Įsikūnijimą ir trys „Sveika, Marija“. Popiežius šią maldą kalba Šv. Petro aikštėje kiekvieno sekmadienio ir šventadienio vidudienį. Pradžioje popiežius pasako trumpą kalbą, pasiremdamas tos dienos skaitiniais. Pabaigoje pasveikina maldininkus. Nuo Velykų iki Sekminių šią maldą pakeičia Velykinė „Regina Coeli“ malda, skelbianti Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Pabaigoje tris kartus sukalbama „Garbė Dievui“. 

Paskutiniai Vidudienio maldos susitikimai

Skaityk viską >