Sekmadienio vidudienio malda. Kristus – gyvojo vandens šaltinis

Kreipdamasi į žiūrovus, popiežius pirmiausiai paminėjo, kad kaip tik tą valandą – vidudienį – Milano arkivyskupas (Mario Delpini) baigė aukoti Mišias miesto pagrindinėje ligoninėje. Pasak popiežiaus, tai artumo Dievo tautai ir Dievui pavyzdys. Pranciškus paminėjo šiomis dienomis po pasaulį pasklidusią ant Milano katedros stogo besimeldžiančio arkivyskupo nuotrauką. Popiežius dėkojo visiems nuo koronaviruso epidemijos labai nukentėjusio Italijos Lombardijos regiono kunigams, kurie suranda tūkstančius būdų, kaip padėti Dievo tautai, kad niekas nesijaustų užmirštas ir atstumtas.

Toliau savo kalboje prieš „Viešpaties Angelo“ maldą popiežius komentavo trečiojo gavėnios sekmadienio Evangeliją, pasakojančią apie Jėzaus susitikimą su samariete (Jn 4, 5–42). Jėzus ir mokiniai, keliaudami per Samariją, sustojo prie Jokūbo šulinio. Samariečiai buvo laikomi klaidatikiais ir visi juos niekino. Ir štai ateina prie šulinio moteris pasisemti vandens. Jėzus, įveikdamas barjerą, jos paprašo: „Duok man gerti“.

Užsimezga pokalbis, kurio centre – vanduo, sakė popiežius. Vanduo numalšina kūno troškulį, palaiko gyvybę, bet taip pat yra amžinąjį gyvenimą laiduojančios Dievo malonės simbolis. Biblijos tradicijoje Dievas yra gyvojo vandens šaltis. Nutolti nuo Dievo ir jo Įstatymo – tai pasmerkti save alinančiai sausrai, kurią Izraelio tautai teko patirti keliaujant per dykumą. Išėjimo knyga pasakoja, kad Dievas išklausė Mozės maldą ir iš uolos ėmė trykšti tautos troškulį malšinantis vanduo. Šv. Paulius Kristų vadina uola, iš kurios trykšta gyvasis vanduo. Jėzus – tai pranašų vizijų Šventykla, iš kurios trykšta visa gaivinanti ir nuplaunanti upė. Gali iš jos semtis kiekvienas, kas trokšta tikro ir amžino gyvenimo.

Vanduo, apie kurį Jėzus kalba samarietei, per Velykas ištryško iš jo perverto šono, tęsė Pranciškus. Kristus yra paaukotas Avinėlis, kuris prisikėlęs tapo Šventosios Dvasios versme, nuplaunančia nuodėmes ir sugrąžinančia naujam gyvenimui. Kas gauna šią dovaną, tampa Jėzaus liudytoju. Samarietė sugrįžta į savo miestą, visiems pasakoja apie susitikimą su Jėzumi ir daug žmonių įtiki, kad Jėzus iš tiesų yra pasaulio Išganytojas.

Ir mes, Krikšto sakramentu pažadinti naujam gyvenimui, esame pašaukti liudyti kitiems mumyse gyvenančią viltį, sakė Pranciškus ir, baigdamas trumpą sekmadienio katechezę, meldė  Mergelę Mariją, kad ji mums padėtų visada trokšti Kristaus, kuris – gyvojo vandens šaltinis – vienintelis gali numalšinti gyvybės ir meilės troškimą, kurį jaučia visų mūsų širdys.   (JM / VaticanNews)