Paieška

Vatican News
Daug įvairių krikščioniškų konfesijų bažnyčių Kinijoje buvo nugriauta per pastaruosius kelerius metus Daug įvairių krikščioniškų konfesijų bažnyčių Kinijoje buvo nugriauta per pastaruosius kelerius metus 

Pasaulinės maldos savaitės už Kiniją iniciatyva

„Pekino režimui vis labiau varžant savo žmones, įskaitant ir Bažnyčią, tampant agresyvesniam už savųjų sienų, poreikis melstis už šią didžią tautą ir jos žmones kaip niekad didelis“, – pažymėjo Mianmaro sostinės Rangūno arkivyskupas kardinolas Charlesas Bo, pakvietęs plėsti maldos už Kiniją iniciatyvas. Kaip praneša Azijos religinių žinių agentūra, į šį kvietimą atsiliepė tikintieji iš įvairių kontinentų.

Galima priminti, kad 2007 metais popiežius Benediktas XVI parašė laišką kinų tikintiesiems, kuriame taip pat svarstė apie tai, kaip tikinčiųjų bendruomenė galėtų gyventi normaliomis sąlygomis, harmonijoje su valstybe. Šiuo laišku popiežius įsteigė ir Pasaulinę maldos už Kiniją dieną. Jai skirta gegužės 24-oji. Ši data susieta su Šešano Marijos šventove Kinijoje, kurioje Dievo Motina pagerbiama Krikščionių pagalbos titulu. Šių metų kovo mėnesį kardinolas Ch. Bo, kalbėdamas kaip visos Azijos vyskupų konferencijų federacijos pirmininkas, pasiūlė šią vienos dienos iniciatyvą paversti visa savaite. Atsiliepusieji į šią iniciatyvą sukūrė specialią interneto svetainę, kurioje nurodo, jog ši savaitė prasidės gegužės 23 d. ir baigsis gegužės 30-ąją. Joje pateikiama įvairi pagalbinė medžiaga.

„Maldos savaitės pasiūlymu noriu išreikšti meilę Kinijos žmonėms, pagarbą jų senai civilizacijai ir nepaprastam ekonominiam augimui. Viliuosi, kad ji, vis labiau įsitvirtindama kaip globali jėga, bus gėrio jėga ir silpniausiųjų, pasaulio atstumtųjų gynėja. Popiežius Pranciškus teisingai primena, jog egzistuoja ir gilesnis alkis, kurį tik Dievas gali pasotinti, – laimės alkis, orumo alkis. Kviečiu maldai už kiekvieną Kinijos žmogų, kad siektų ir iki galo realizuotų laimės galimybę, kurią jiems davė Dievas“, – pabrėžė kardinolas Bo. Jis kalbėjo jo paties kraštui labai sunkiu ir sudėtingu laiku. Bet, pasak jo, negalima išleisti platesnio horizonto ir solidarumo iš akių. 

 

Azijos ganytojo kvietimas pasigirdo tuo metu, kai konstatuojamas naujas Pekino režimo siekis kontroliuoti, varžyti, drausti tiek pilietinės visuomenės, tiek religinių bendruomenių laisves. Kurį laiką valdžios kontrolė buvo šiek tiek atlaisvinta, tačiau per pastaruosius kelerius metus vėl priimti ir pradėti taikyti nauji suvaržymai. Yra balsų, kurie tvirtina, kad valdžia pradėjo ir naują karo prieš tikėjimą etapą. Įvairiais pretekstais nuo bažnyčių buvo nuimti kryžiai ir kiti krikščioniški simboliai, kai kurios bažnyčios visai nugriautos. Be to, nurodyta, kad iki 18 metų amžiaus jaunuoliai negali lankytis bažnyčiose, priimti sakramentų, studijuoti Šventojo Rašto. 

Šiuolaikinės technologijos suteikia anksčiau neregėtų ir neturėtų kontrolės galimybių. Pranešama, kad prie kai kurių bažnyčių altorių valdžios pareigūnai įrengė filmavimo kameras su veidų atpažinimo technologija. Religinė informacija internete taip pat cenzūruojama, jos pasiekimas ribojamas. Netgi Šventojo Rašto vertimo klausimu režimo atstovai siūlo interpretuoti kai kurias vietas suderinus jas su vienvaldės komunistų partijos doktrina.   

Pekino režimas taip pat išardė, priešingai savo įsipareigojimams, Honkongo laisvių sistemą ir neseniai įkalino demokratinius visuomenės lyderius, tarp kurių – keletas katalikų. Pačioje Kinijoje netrūksta sąžinės kalinių, tarp jų – nuo 1996 metų kalinamas katalikų vyskupas Jokūbas Su Zhiminas ir trylika metų kalinamas kitas vyskupas – Augustinas Cui Tai. Kalbant apie geopolitiką, Azijos valstybės, stebėdamos savo didžiojo kaimyno pretenzijas ir elgesį, atvirai reiškia nerimą ir ieško sąjungininkų. (RK / Vatican News)

 

2021 gegužės 11, 15:16