Paieška

Vatican News
Popiežius ir didysis imamas Popiežius ir didysis imamas  (AFP or licensors)

Abu Dabio deklaracijos principai yra visuotiniai

Lygiai prieš metus, 2019 vasario 4-ąją, Jungtiniuose Arabų Emyratuose popiežius Pranciškus ir al-Azharo (Egiptas) didysis imamas Ahmadas Al-Tayeebas pasirašė Abu Dabio deklaraciją, kurios vertė ir svarba yra pasaulinė.

Dokumentas apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje yra vaisius įsipareigojimo, apie kurį Pranciškus 2013 metais rašė programiniame pontifikato dokumente Evangelii Gaudium:

„Tarpreliginis dialogas yra būtina taikos pasaulyje sąlyga ir todėl pareiga krikščionims, kaip ir kitoms religinėms bendruomenėms.“

Religinė santarvė visada buvo svarbus, dažnai lemiamas socialinės santarvės veiksnys, kuris šiandieniniame pasaulyje tapo dar svarbesnis dėl tokių priežasčių, kaip žmonių judėjimas ir idėjų kaita interneto erdvėje. Vakarų visuomenėse kitų nei krikščioniškų religijų išpažinėjai sudaro mažumą. Bet tai vyksta ir kituose pasaulio regionuose. Turtingose arabų pasaulio šalyse migrantai netgi viršijo piliečių skaičių: Jungtiniuose Arabų Emyratuose gyvena apie 10 milijonų asmenų ir tik apie 20 procentų iš jų yra piliečiai. 

Interneto dėka idėjų ir doktrinų sklaida tapo mažiau ar visai nepriklausoma nuo autoritetų ir institucijų, kurios tradiciškai jaučiasi atsakingos už šių doktrinų saugojimą. Tai vienas iš pagrindinių islamiškojo radikalizmo sklaidos paaiškinimų: per socialinius tinklus ekstremistinės propagandos veikiamas jaunuolis palengva įtikinamas, jog santūrumui ir susitvardymui kviečiantis vietinės bendruomenės imamas klysta ar, dar blogiau, išdavė islamą. Kita svarbi priežastis yra neteisingumas, skurdas ir kiti socialiniai blogiai: šiame kontekste ekstremistai prisistato teisingumo kariais. 

Šiems ir kitiems naujiems iššūkiams reikia naujų atsakymų, sprendimų ir iniciatyvų. Deklaracija kalba ne vien apie žmogiškąją brolybę ir taiką, bet taip pat apie asmenų teises ir laisves, moterų lygybę, ugdymą, toleranciją. Tiek popiežius Pranciškus, tiek didysis al-Azharo imamas stengiasi, kad ji neliktų tik žodžiai popieriuje. Pavyzdžiui, susitikime su Indonezijos katalikų vyskupais, kurie gyvena didžiausioje pasaulyje musulmonų bendruomenėje, popiežius Pranciškus paprašė jų gerai įsigilinti į Deklaracijos turinį. Didysis imamas Ahmadas Al-Tayeebas pažadėjo, kad Deklaracijos principai taps al-Azharo universiteto, kuris rengia Korano žinovus ir islamo mokytojus visam musulmonų sunitų pasauliui, programų dalimi. Vienas iš pagrindinių principų yra vienareikšmiškas smurto religijos ir Dievo vardu pasmerkimas:

„Tvirtai pareiškiame, kad religijos niekuomet neturi skatinti karo, neapykantos, priešiškumo ir ekstremizmo nuostatų, neturi kurstyti smurto ar kraujo praliejimo. Tie pragaištingi dalykai yra nukrypimo nuo religijų mokymo vaisiai, jie kyla iš politinio manipuliavimo religijomis ir religinių grupuočių interpretacijomis, – tos grupuotės daug amžių piktnaudžiavo žmonių širdyse glūdinčių religinių jausmų poveikiu ir vedė juos į veiklą, neturinčią nieko bendra su religijos tiesa. Tai daroma siekiant politinių, ekonominių, sekuliarių ir trumparegiškų tikslų.“

„Todėl raginame visus liautis naudotis religijomis kaip instrumentu žadinant neapykantą, smurtą, ekstremizmą ir aklą fanatizmą, liautis naudoti Dievo vardą teisinant žudymą, trėmimus, terorizmą ar priespaudą. To prašome remdamiesi mūsų bendru tikėjimu į Dievą, kuris sukūrė žmones ne tam, kad jie būtų žudomi ir kovotų tarpusavyje, ne tam, kad būtų kankinami ar žeminami savo gyvenime ir būtyje. Visagaliui Dievui nereikia, kad jį kas nors gintų, Jis nenori, kad jo vardas būtų naudojamas terorizuojant žmones.“

Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos primininkas kardinolas Miguel Ángel Ayuso Guixot, komentuodamas pirmųjų metinių sukaktį, Vatican News pabrėžė, jog Deklaracija yra „kertinis akmuo dialogo kelyje, ypač religinio pobūdžio ekstremizmais ir fundamentalizmais pasižyminčioje epochoje“.

 

„Tai sunkūs laikai ir reikia bendro tiesos siekio, be dviprasmybių ir gerbiant dalyvaujančiųjų dialoge tapatybę, nes tas, kuris galvoja ir meldžiasi kitaip, nėra priešas“, – pridūrė kardinolas. Jis priminė, jog įsteigtas bendras komitetas Deklaracijos principų įgyvendinimui, jis yra vienas iš jo vadovų. Vienas iš komiteto narių yra žydų rabinas. Komitetas pasiūlė ir Jungtinių Tautų Organizacijos sekretorius Antonio Guterres palankiai priėmė iniciatyvą vasario 4-ąją paskelbti Tarptautine brolybės diena, kad visos pasaulio valstybės būtų paragintos tai puoselėti. 

Visi trokštantys žmoniško pasaulio, ypač tikintys į Dievą, turi rūpintis, kad moralinis sąmoningumas neatsiliktų nuo technologinės ir materialinės pažangos, nes, kaip pažymi Deklaracija, būtent tai generuoja daug šiandienos problemų:

„Viena svarbiausių šiandienio pasaulio krizių priežasčių yra netekusi jautrumo žmogiškoji sąžinė (...).“

Deklaracijos įgyvendinimo komitetas JTO būstinėje
Deklaracijos įgyvendinimo komitetas JTO būstinėje

(RK / Vatican News)

2020 vasario 03, 16:36