Paieška

Vatican News
Kardinolas Dominique Mamberti Kardinolas Dominique Mamberti  (AFP or licensors)

Baigėsi Šventojo Sosto ir Lenkijos diplomatinių santykių šimtmečio minėjimas

Pirmojo nuncijaus nepriklausomoje Lenkijos Respublikoje Achille Ratti mokymas primena, kad tik iš atgimusių krikščioniškų šaknų, iš Jėzaus Kristaus asmens kylančios vertybės gali skatinti kurti tikrąją taiką. Tai priminė buvęs Šventojo Sosto diplomatijos vadovas kardinolas Dominique Mamberti sekmadienį Vavelio katedroje Krokuvoje aukotų Mišių Šventojo Sosto ir Lenkijos diplomatinio santykių šimtmečio jubiliejaus uždarymo metu.

Šventojo Sosto ir Lenkijos diplomatiniai santykiai buvo atkurti 1919 metais po daugiau kaip 120 metų pertraukos. Šventasis Sostas formaliai pripažino atkurtą Lenkijos valstybę 1919 kovo 30 dieną. Tų pačių metų birželio 6 dieną Vatikanas paskyrė pirmąjį nuncijų Lenkijoje, arkivyskupą Achille Ratti, kuris 1939 metais buvo išrinktas popiežiumi Pijumi XI.

Kardinolas Mamberti Šventojo Sosto ir Lenkijos Respublikos santykių atkūrimo šimtmečio jubiliejaus uždarymo renginiuose Krokuvoje sakė, kad minėjimas suteikė progą gaivinti Šventąjį Sostą ir Lenkiją siejančius tikėjimo, taikos ir draugystės ryšius.

Šimtmečio minėjimas prasidėjo kovo 13 dieną, jubiliejaus programoje taip pat paminėtos Lenkijos vyskupų konferencijos įkūrimo ir Achille Ratti konsekracijos 100-osios metinės. Jubiliejaus atidarymo Mišioms vadovavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin, Lenkijos ir Vatikano paštas išleido proginį pašto ženklą, Varšuvoje surengtame seminare dalyvavo Vatikano valstybės sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Paul Gallagher, Apaštališkosios nunciatūros kieme atidengta pirmojo nuncijaus Achille Ratti statula.

Arkivyskupas Achille Ratti
Arkivyskupas Achille Ratti

Pirmasis nuncijus Lenkijoje Achille Ratti, konsekruotas vyskupu Varšuvos katedroje 1919 spalio 28 dieną, neilgai pasiliko Varšuvoje. Jis 1921 m. birželį buvo paskirtas Milano arkivyskupu ir kardinolu, o 1922 m. vasario 6 d. buvo išrinktas popiežiaus Benedikto XV įpėdiniu.

Benediktas XV diplomatinės patirties neturėjusį Achille Ratti, Vatikano bibliotekos prefektą, 1918 metų pavasarį paskyrė apaštališkuoju vizitatoriumi, kad padėtų Bažnyčiai Lenkijoje ir Lietuvoje atsikurti po Pirmojo pasaulinio karo suirutės. Varšuvoje 1918 metų gegužės mėnesį įsikūręs Achille Ratti ruošėsi netrukus apsilankyti Lietuvoje, tačiau nepastovi padėtis sukliudė planus. Kai lankėsi Vilniuje 1919 metais sostinę jau valdė Lenkija. Pirmoji ir vienintelė oficiali jo kaip apaštalinio vizitatoriaus  kelionė į Lietuvą, į laikinąją sostinę Kauną, įvyko 1920 kovo mėnesį. Vėliau tų metų rudenį jis keliavo į Latviją per Lietuvos teritoriją.

Po kelių mėnesių, 1920 metų vasarą, Lenkiją užpuolė bolševikinės Rusijos armija, šalių diplomatai traukės iš Varšuvos. Šventojo Sosto nuncijus Achille Ratti bene vienintelis nutarė pasilikti. Savo apsisprendimą jis pagrindė kalboje, kurią išgirdo ir perdavė dominikonų vyresnysis: „Puikiai suprantu situacijos rimtumą. Tačiau šį rytą aukodamas Mišias paaukojau savo gyvenimą Dievui. Aš kunigas bet kokiomis aplinkybėmis.“

 

Vis dėlto, gavęs popiežiaus nurodymą, 1921 metais jis išvyko iš Lenkijos ir sugrįžo į Italiją, tarnavo Milano arkivyskupu. Visai nelauktai po pusantrų vyskupavimo Milane metų kardinolas Achille Ratti buvo išrinktas popiežiumi Pijumi XI.

Popiežius Pijus XI
Popiežius Pijus XI

Pirmaisiais popiežiavimo metais, 1922 m. lapkričio 10 d., Pijaus XI pripažino Lietuvos valstybę de iure. 1926 m. jis įkūrė Kauno bažnytinę provinciją, o 1927 m. buvo pasirašytas Šventojo Sosto ir Lietuvos konkordatas. Konkordatą su Lenkija Šventasis Sostas pasirašė 1925 metais.

Popiežiaus Pijaus XI mirė 1939 metų vasario 10 dieną. (SAK / VaticanNews)

2019 lapkričio 28, 11:22