Paieška

Matteo Bruni, Šventojo Sosto spaudos salės direktorius Matteo Bruni, Šventojo Sosto spaudos salės direktorius  (Vatican Media)

Šventojo Sosto spaudos salė patikslino popiežiaus žodžių reikšmę

Kovo 9 vakare, tuoj po to, kai buvo paskelbtas popiežiaus Pranciškaus pokalbis su Šveicarijos visuomeninio transliuotojo (RSI) ir žurnalo „Klišė“ žurnalistu L. Buccella, įrašytas vasario pradžioje, Šventojo Sosto spaudos salės direktorius Matteo Bruni paskelbė pareiškimą, kuriame patikslinama popiežiaus žodžių prasmė: ne pasiduoti, bet derėtis.

Pasak šveicaro žurnalisto, ir Ukrainoje kai kas prašo „drąsos pasiduoti“,  iškelti „baltą vėliavą“. Kiti sako, kad taip būtų įteisinta jėgos valia. Ką manąs popiežius? „Tai interpretacija. Bet manau, kad stipresnis yra tas, kuris įvertina padėtį, galvoja apie žmones, nebijo iškelti baltą vėliavą, derėtis. Šiandien derėtis gali padėti tarptautinės galybės. Derėtis – drąsus žodis. Kai matai, jog pralaimi, jog nesiseka, reikia drąsos derėtis. Gėda, bet kiek žmonių dar turės mirti? Reikia derėtis tinkamu laiku, kreiptis į kokias nors valstybes, kad tarpininkautų. Štai, daug kas norėtų tarpininkauti ir dabartiniame kare Ukrainoje. Siūlėsi Turkija ir kiti. Nereikia gėdytis derėtis, kol padėtis nepablogėjo“, – laisvo pobūdžio pokalbyje svarstė Pranciškus, interviu kalbėjęs ir apie daug kitų savo pontifikato įvykių. Priminęs savo neseną laišką žydams, popiežius pabrėžė, jog „derybos niekada nėra pasidavimas“. Jis paminėjo labai sunkią Ukrainos istoriją, tokias dideles kančias Stalino valdymo metais.

Kilus didelei tarptautinei reakcijai dėl to, kad popiežius esą siūlo Ukrainai tiesiog pasiduoti, Šventojo Sosto spaudos salės direktorius M. Bruni pabrėžia, kad šiame pokalbyje popiežius spontaniškai perima žurnalisto pasiūlytą įvaizdį, kad paragintų nutraukti karinius veiksmus, paskelbti paliaubas, rasti drąsos derėtis. Kitoje interviu vietoje, kalbėdamas apie kitą konkrečią situaciją, bet tuo pat metu apie bet kokį konfliktą, Pranciškus aiškiai pasakė, jog „derybos nėra pasidavimas“.

Šventojo Sosto spaudos salės direktorius primena, kad popiežius daug kartų kvietė pradėti derybas. Minint antrąsias didelio karo Ukrainoje metines popiežius vasario 25-osios vidudienio maldos susitikime Šv. Petro aikštėje sakė: „Vėl išreikšdamas giliausią simpatiją iškankintiems Ukrainos žmonėms ir melsdamasis už visus, ypač už daugybę nekaltų aukų, maldauju, kad būtų rasta šiek tiek žmogiškumo, kuris leistų sudaryti sąlygas diplomatiniam sprendimui pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką“.

Galima pridurti, kad per pastaruosius dvejus metus būta daug kitų popiežiaus ir jo artimiausių bendradarbių pasakymų, kuriuose aiškiai pabrėžiama, kad taika Ukrainoje turi būti teisinga, atitikti tarptautinę teisę, išsaugoti krašto teritorinį integralumą. 

„Tenutyla ginklai ir  būna ieškoma sąlygų deryboms, kurios padėtų rasti ne jėga primestus, o sutartus, teisingus ir stabilius sprendimus. Tokie jie bus, jei bus grindžiami pagarba neliečiamai žmogaus gyvybės vertei, taip pat kiekvienos šalies suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, mažumų teisėms ir teisėtiems rūpesčiams“, – pareiškė Pranciškus per 2022 spalio „Viešpaties angelo“ maldą, skirtą vien Ukrainai. Šventojo Sosto santykių su kitomis valstybėmis sekretorius arkivyskupas P. Gallagheris yra pabrėžęs, jog Šventasis Sostas neketina pripažinti Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų taip, kaip nepripažino Baltijos šalių okupacijos. Kone kiekvieną savaitę po keletą kartų popiežius, nors tai dažnai nepatenka į tarptautines antraštes, mini Ukrainą, meldžiasi už ją, kviečia teikti konkrečią pagalbą, nepavargti tai daryti ir nepamiršti jos, pats asmeniškai ne kartą prisidėjo  prie Romoje rinktos humanitarinės pagalbos ukrainiečiams, audiencijų metu prisiartina prie ukrainiečių piligrimų, ima į rankas ir laimina jų vėliavas, sveikina jų vaikus. Be to, kai kurie sunkiai sužeisti ar sergantys vaikai ukrainiečiai buvo ir yra gydomi Šventojo Sosto ligoninėje Romoje.  

Tuo tarpu Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas dar kartą pabrėžė savo krašto ryžtą apginti savo laisvę. Šiomis dienomis jis lankėsi Jungtinėse Valstijose, kur Niujorke buvo surengtas ukrainiečių graikų katalikų vyskupų susitikimas. Tą pačią kovo 9-ąją didysis arkivyskupas pareiškė:„Ukrainos žmonių vardu noriu jums pasakyti vieną dalyką nuo Ukrainos žmonių – Ukraina sužeista, bet nenugalėta! [...] Ukraina išsekusi, bet ji tvirtai stovi ir stovės! Patikėkite, niekas net negalvoja pasiduoti. Net ten, kur šiandien vyksta mūšiai. Paklausykite mūsų žmonių Chersone, Zaporižėje, Odesoje, Charkive, Sumuose! Nes mes žinome, kad, jei bent dalis Ukrainos, neduok Dieve, būtų užkariauta, mirties linija pailgėtų. Jūs visi matėte baisius vaizdus iš Bučos. Tai buvo tik įžanga. Norėta visą Kijevą užlieti krauju. Jei ne mūsų vaikinų ir merginų drąsa bei Dievo galia, kuri tuo metu tvyrojo virš Kyjivo, tikriausiai šiandien nebūčiau galėjęs atvykti pas jus“, – liudijo didysis arkivyskupas S. Ševčukas. Galima pridurti, kad pavojingiausiomis akimirkomis, Rusijos kariams veržiantis į Kyjivą, jam saugią vietą suteikė Šventojo Sosto nunciatūra, kuriai vadovauja lietuvis arkivyskupas Visvaldas Kulbokas, vienas iš dviejų diplomatų, likusių Ukrainos sostinėje tomis lemiamomis dienomis. (RK / Vatican News)

2024 kovo 10, 12:21