Paieška

Prieš 60 metų prasidėjo popiežių tarptautinės kelionės

1964 m. sausio 4 d. popiežius šv. Paulius VI lėktuvu išvyko į Šventąją Žemę trijų dienų vizitui. Tai buvo pirmoji istorinė popiežiaus apaštališkoji kelionė naujaisiais laikais ir naujas būdas popiežiui vykdyti savo, kaip Visuotinės Bažnyčios ganytojo, tarnystę.

Po pirmosios kelionės Paulius VI ir visi jo įpėdiniai, išskyrus pal. Joną Paulių I, tęsė apaštališkąsias keliones į pasaulio kraštus visuose žemynuose įtvirtindami naują būdą vykdyti Romos vyskupo ir visiems jo įpėdiniams skirtą Petro tarnystę pirmauti meile, stiprinti tikėjimą ir skelbti Evangeliją iki pasaulio pakraščių.

Nuo tada per keturis pontifikatus (t. y. neskaitant pal. Jono Pauliaus I, dėl per trumpos popiežystės nė neišvykusio iš Romos), įvyko 44 Pranciškaus kelionės (nuo 2013 iki 2023 m.), 24 Benedikto XVI kelionės (nuo 2005 iki 2012 m.), 104 Jono Pauliaus II kelionės (nuo 1979 iki 2004 m.) ir 9 Pauliaus VI kelionės (nuo 1964 iki 1970 m.). Nuo pirmosios kelionės 1964 m. keturi popiežiai surengė iš viso 181 tarptautinę kelionę, įskaitant dvi (1993 m. ir 2018 m.) į Lietuvą ir kitas dvi Baltijos šalis – Latviją ir Estiją.

Kelionė į Šventąją Žemę prieš 60 metų buvo istorinė, visų kitų apaštališkųjų kelionių pirmtakė: po beveik dviejų tūkstantmečių Petro įpėdinis sugrįžo į Jeruzalę, 1964 m. sausio 4 d. įžengė į šventąjį miestą pro Damasko vartus, aukojo Mišias Kristaus kapo ir prisikėlimo bazilikoje, susitiko su graikų apeigų katalikų, graikų ortodoksų ir armėnų Bažnyčių patriarchais. Susitikimas sausio 5 d. su Atenagoru, Konstantinopolio visuotiniu patriarchu, specialiai dėl Pauliaus VI atvykusiu į Jeruzalę iš Stambulo, viršijo visus lūkesčius: apaštalų Petro ir Andriejaus įpėdinių susitikimas ekumenizmo aplinkoje pralaužė per tūkstantmetį susikaupusius ortodoksų ir katalikų nepasitikėjimo vieni kitais ledus, atvėrė kelią Bažnyčių susitaikymo ir bendrystės dvasiai ir istorinės abipusės ekskomunikos atšaukimui.

Sausio 6 d. Paulius VI aukojo šv. Mišias Betliejaus grotoje, Gimimo bazilikai padovanojo popiežiškąją auksinę rožę. Kelionės metu pontifikas susitiko su Jordanijos karaliumi (kelionė į ten ir atgal vedė pro Jordanijos sostinę Amaną). Betanijoje prie Jordano upės užėjo į Lozoriaus namus, Jeruzalėje susitiko su Izraelio atstovais, lankėsi Nazarete, Tagboje, prie Tiberiados ežero, Kafarnaume, ant Palaiminimų kalvos ir ant Taboro kalno.

Pakeliui į Šventąją Žemę Paulius VI patikino, kad visose lankysimose Jėzaus gyvenimo, kančios, mirties, prisikėlimo ir žengimo į dangų vietose melsis už tą taiką, kurią Jėzus perdavė savo mokiniams. „Tai taika, kurios pasaulis negali duoti, ji kyla iš Jėzaus įsakymo, kad mylėtume vieni kitus taip, kaip jis mus mylėjo, įgyvendinimo“, – pažymėjo popiežius. Sugrįžęs į Romą Paulius VI patikino, jog šią kelionę galima vertinti ne tik kaip išskirtinį dvasinį, tačiau ir kaip istorinės reikšmės įvykį, galbūt ir kaip naujų Bažnyčiai ir žmonijai vertingų įvykių pradžią. (SAK / Vatican News)

2024 sausio 04, 14:55