Jėzuitas iš Afrikos: skirtingume glūdi išmintis ir dovanos

Pakviestas išsakyti savo mintis po vienos iš generalinių kongregacijų – posėdžių, kuriame dalyvauja visi Sinodo dalyviai, jėzuitas afrikietis pažymėjo, kad jam kaip teologui dalyvauti Vyskupų sinode, kuriame Bažnyčia save kuria ir atnaujina, yra nepaprasta malonė – „tai, dėl ko teologas gyvena“. Taip pat tai atsakomybė ir kvietimas prisidėti, kad Sinodo procesas iš tiesų duotų vaisių, paliktų po savęs kažką nauja ir gilaus Bažnyčios gyvenimui.

Antras akcentas, kurį pabrėžė A. Orobatoras SJ, buvo tai, kad Sinodo apie sinodiškumą atveju procesas gali būti reikšmingesnis už jo išvadas. Visi Sinodo mechanizmai, procedūros, schemos yra skirti klausymuisi, dialogui ir dvasiniam atskyrimui. Jo įsitikinimu, tai leis bendruomenei, kuri vadinasi Bažnyčia, patirti naują būdą būti. Svarbu, kad įvairaus statuso Bažnyčios nariai yra proceso dalis, kad jie yra išklausomi ir prisideda prie proceso.

Trečias akcentas, kurį panoro išryškinti Vyskupų sinodo dalyvis – Bažnyčios skirtingumas, įvairovė Bažnyčioje. Šiame skirtingume yra išmintis, yra unikalių dovanų. Tai jis pats galėjo patirti prie stalo, prie kurio, be jo, sėdi dar vienuolika kitų žmonių. Verta tai patirti, saugoti ir vertinti.

A. Orobatoras SJ savo pastabas užbaigė konstatavimu, jog Sinodas nesibaigs dabartiniu susitikimu Romoje, nes juk sinodiškumo esmė – kaip gyvename, kaip keliaujame, kaip plaukiame ir irkluojame kartu. O Sinodas yra tam, kad suteiktų šiai kelionei reikalingus išteklius, kuriuos ateitis išmėgins ir parodys, ko išmokome dabartiniu metu. (RK / Vatican News)