Devintoji konsistorija: nuncijus Agostino Marchetto
Arkivysk. A. Marchetto, kuriam dar iki konsistorijos (rugpjūčio 28 d.) sukanka 83 metai, yra buvęs Šventojo Sosto pronuncijus Madagaskare, Mauricijuje (1985–1990) ir Tanzanijoje (1990–1994) ir nuncijus Baltarusijoje (1994–1999). Pasveikęs po sunkios ligos, dėl kurios turėjo išvykti iš Minsko, kurį laiką gydėsi gimtojoje Vičencoje, šiaurės rytų Italijoje, vėliau tarnavo Valstybės sekretoriate Romoje, o 2001 m. popiežius šv. Jonas Paulius II jį paskyrė už migrantų ir keliautojų pastoraciją atsakingos Vatikano dikasterijos, anuomet buvusios Popiežiškosios tarybos, sekretoriumi.
Popiežius Benediktas XVI arkivyskupo septyniasdešimtmečio proga patenkino jo prašymą atleisti iš einamų pareigų, kad likusį gyvenimo laiką galėtų skirti Vatikano II Susirinkimo tyrimo darbui. Popiežius Pranciškus ne kartą yra atkreipęs dėmesį į arkivyskupą ir jo veiklaus, pažymėdamas, kad A. Marchetto yra žymiausias Vatikano II Susirinkimo hermeneutas.
Būsimas kardinolas viename pokalbyje po žinios apie tai, kad ir jo vardas yra tarp naujųjų kardinolų, pažymėjo, kad jis daugelį metų atsidėjęs nuoširdžiai gynė migrantų teises ir kaip mokslininkas tyrė tai, kas, anot jo, yra teisinga Vatikano II Susirinkimo hermeneutika. Anot A. Marchetto, siekiant įgyvendinti Vatikano II Susirinkimą reikia istorinio objektyvumo ir tęstinumo hermeneutikos.
Arkivyskupas pažymėjo, kad tyrinėdamas Susirinkimą jis ieško ir palaiko pozicijas, kurios galėtų paaiškinti reiškinių ir faktų sudėtingumą, kartu atsiribojant nuo pernelyg ideologinių vertinimų, ką ir popiežius Pranciškus ne kartą yra viešai pareiškęs. Jis patikino, kad jo istorinių tyrimų tikslas – įrodyti tai, ką visi popiežiai paliudijo, jog per Vatikano II Susirinkimą įvyko ne lūžis, o Bažnyčios, kaip vieno subjekto, reforma ir atsinaujinimas tęstinumo dvasioje. Būtent šitaip galima geriausiai paaiškinti Vatikano II Susirinkimo hermeneutiką, pridūrė A. Marchetto.
Arkivyskupas mano, kad tokia jo poziciją galėjo trikdyti visus, kurie mėgsta poliarizuoti viešąją nuomonę, taip pat ir Bažnyčios narių pozicijas. Jis pripažįsta, kad jo nusistatymas ne visuomet sulaukdavo kai kurių bažnytinių sluoksnių pritarimo, ypač Romos kurijos aplinkoje. Todėl anot jo, jo paskyrimas kardinolu jam šiandien atrodo labai reikšmingas.
Paprašytas įvertinti dešimtmetį trukusią jo tarnystę Popiežiškojoje migrantų ir keliautojų pastoracijos taryboje, arkivyskupas patikino, kad dėmesys žmonių mobilumui, t. y. migrantams ir visiems dėl įvairiausių priežasčių keliaujantiems žmonėms, iš pastoracinės perspektyvos yra didelis pastarojo amžiaus Bažnyčios pasididžiavimas. Šiame kontekste įsivyravo įsitikinimas, kad Bažnyčia turi sekti žmoniją, ją lydėti su pastoracija, kuri prisiderina prie keliaujančių žmonių gyvenimo. Jis pažymėjo, kad popiežius puikiai supranta svarbą ginti migrantus ir pabėgėlius bei visus kitus žmones, kurių orumas ir pamatinės teisės nėra gerbiamos ir kurie susiduria su sunkumais visuomenėje, taip pat Bažnyčios viduje.
„Negalime nekreipti dėmesio į žmones, papuolusius į pavojų. Kai žmonėms iškilęs pavojus, turime jiems padėti, o ne atstumti ir grąžinti į vietas, kuriose vyrauja su žmogaus teisėmis nesuderinamos situacijos“, – pažymėjo A. Marchetto.
Paprašytas įvertinti naujos sudėties kardinolų kolegiją po Pranciškaus popiežiavimo dešimtmečio, A. Marchetto sakė, kad po dešimties metų Pranciškaus popiežystės kardinolų kolegija tapo ganėtinai panaši į patį popiežių. Iš principo, joje atsispindi kai kurios pamatinės bažnytinės Pranciškaus vizijos – pabrėžtas visuotinumas, pripažinti paribiai, misionieriškų teritorijų, skurstančių kraštų, skirtingų kultūrų vizija, samprotavo būsimasis kardinolas.
Arkivysk. A. Marchetto yra vienas iš keturių apaštališkųjų nuncijų, kuriuos popiežius rugsėjo 30 d. konsistorijoje paskirs kardinolais: iš jų du šiuo metu eina nuncijaus pareigas – arkivysk. E. P. Tscherrigas Italijos Respublikoje ir arkivysk. L. Y G. Pierre’as JAV, o arkivysk. C. Gugerotti, Rytų Bažnyčių dikasterijos prefektas, pagal tarptautines diplomatijos taisykles, toliau tituluojamas apaštališkuoju nuncijumi. (SAK/Vatican News)
