Paieška

Pranciškus ir K. Krajewskis prie popiežiaus Ukrainai padovanotos greitosios pagalbos mašinos Pranciškus ir K. Krajewskis prie popiežiaus Ukrainai padovanotos greitosios pagalbos mašinos 

Apie Romos kurijos reformos reikšmę

Sekminių sekmadienį, birželio 5 d., įsigaliojo apaštališkoji konstitucija „Praedicate Evangelium“ – pagrindinis Romos kurijos įstatymas. Kurijos reformos reikšmė aptariama apaštališkosios konstitucijos preambulėje.

Joje minima „Vatikano antrojo susirinkimo dvasingumo paradigma“ ir „pasakojimas apie gerąjį samarietį, primenantis pareigą, kad taip, kaip Kristus, tarnautume broliams, ypač kenčiantiems“. Be to, pažymima, kad „reforma nėra tikslas sau, o priemonė įtaigiam krikščioniškam liudijimui, veiksmingam evangelizavimui skatinti, vaisingai ekumeninei dvasiai ugdyti, konstruktyvesniam dialogui su visais drąsinti“.

Popiežius Pranciškus apaštališkojoje konstitucijoje Praedicate Evangelium prisiminė prieškonklavinį kardinolų susitikimą (2013 m.), kuriame dauguma išsakė prašymą parengti šią reformą, kuri, anot Pranciškaus, „turės dar labiau patobulinti pačios Romos kurijos tapatybę“. Kurija, joje tarnaujančiųjų visuma, „padeda apaštalo šv. Petro įpėdiniui vykdyti jo ganytojišką tarnystę visuotinės Bažnyčios ir atskirų Bažnyčių labui ir tarnystei“.

Konstitucijoje pažymima, kad „tokį tikslą pasiekti nelengva, tam reikia laiko, ryžto ir visų bendradarbiavimo“. Dar daugiau – reikia „pasikliauti Šventąja Dvasia, kuri yra tikroji Bažnyčios vadovė“.

Tarnavimo artimo meilei dikasterija

Pagal apaštališkąją konstituciją Praedicate Evangelium, Romos kurijoje veikia šešiolika dikasterijų, t. y. pagrindinių departamentų, kurie, kartu su Valstybės sekretoriatu, kaip popiežiaus sekretoriatu, ir kitomis Apaštalų  Sosto institucijomis, vykdo jiems pavestus uždavinius. Trečioji sąraše po Evangelizavimo ir Tikėjimo mokymo dikasterijų yra Tarnavimo artimo meilei dikasterija – nauja institucija, kuriai pavesti uždaviniai, kuriuos istoriškai vykdė Popiežiaus išmaldininko tarnyba, tačiau vien tik Romos vyskupijoje. Dabar jie išplečiami, apimant visą pasaulį.

Tarnavimo artimo meilei dikasterija pašaukta konkretizuoti popiežiaus rūpestį ir artumą gyvenantiems nepritekliuje, atskirtyje ar skurde, taip pat didelių nelaimių metu, vykdyti pagalbos ir paramos darbus vargšams, pažeidžiamiems ir atstumtiems asmenims „bet kurioje pasaulio dalyje“. Tai – „ypatinga gailestingumo išraiška“.

Kad popiežiaus pagalba būtų paskirta, asmeniškai rūpinasi Tarnavimo artimo meilei dikasterijos prefektas, kuris dar vadinamas Apaštališkuoju elemozinariumi (išmaldininku).

Apaštališkoji elemozinarija yra viena iš seniausių popiežiui tarnaujančių Romos kurijos institucijų. Elemozinarijaus pareigybė, minima popiežiaus Inocento III (1198–1216) bulėje, visais laikais tarnavo popiežiams. Dabartinis popiežiaus elemozinarijus, t. y. išmaldininkas, kardinolas K. Krajewskis pasakojo, kad popiežius Pranciškus, prieš devynerius metus skirdamas jį į šias pareigas patikino, kad jam daugiau nebebus reikalingas rašomasis stalas – „gali jį išmesti!“, – pasakęs Pranciškus.

Elemozinarija, tradiciškai buvusi asmeninės popiežiaus labdaros tarnyba, dabar tampa trečia pagal svarbą iš šešiolikos Romos kurijos dikasterijų. Šis popiežiaus spendimas atspindi pamatinį siekį, išsakytą prieš devynerius metus: „Noriu neturtingos Bažnyčios, tarnaujančios vargstantiesiems“.

Praedicate Evangelium popiežius skelbia norą, kad reforma pirmiausia užtikrintų, jog pačioje kurijoje ir visoje Bažnyčioje dieviškosios meilės kibirkštis galėtų įžiebti principus, doktrinas ir ketinimus, kuriuos nustatė Vatikano Antrasis susirinkimas ir kad jie, šitaip uždegti meilės, Bažnyčioje ir pasaulyje atgaivintų tą minties, veiklos, moralės ir dorovės, stiprybės, džiaugsmo ir vilties atsinaujinimą, kas buvo Susirinkimo tikslas.

„Romos kurijos reforma bus tikra ir įmanoma, jei ji kils iš vidinės reformos, jei sava paversime Vatikano Antrojo susirinkimo dvasingumo paradigmą, išreikštą bibliniame pasakojime apie gerąjį samarietį, žmogų, kuris nukrypsta nuo savo kelio, kad priartėtų prie leisgyvio žmogaus, kuris nepriklauso jo tautai ir kurio jis net nepažįsta. Turime reikalą su dvasingumu, kurio šaltinis yra meilė Dievo, kuris pirmas mus pamilo, kai tebebuvome vargšai ir nusidėjėliai, ir kuris mums primena, kad mūsų pareiga yra tarnauti savo broliams ir seserims kaip Kristus, ypač tiems, kuriems to labiausiai reikia, ir kad Kristaus veidas būtų matomas kiekvieno žmogaus, ypač kenčiančio vyro ir moters, veide (plg. Mt 25, 40)“ (Praedicate Evagenlium, 11. Apie reformos reikšmę). (SAK / Vatican News)

2022 birželio 10, 14:20