Paieška

Vatican News
Kardinolas G. Ravasi, Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas Kardinolas G. Ravasi, Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas  (@VaticanMedia)

Koks humanizmas? Popiežiškosios kultūros tarybos susitikimai

Lapkričio 5 d. prasidėjo Popiežiškosios kultūros tarybos plenarinė asamblėja, kurioje dalyvauja 30 tarybos narių ir 33 konsultoriai. Asamblėjos programa sudaryta iš trijų dalių, truks iki lapkričio 23 d., vyks nuotoliniu būdu. Jos tema – „Link būtino humanizmo“.

Šiemetinė tema pratęsia 2017 metų plenarinio susitikimo temą – „Žmonijos ateitis. Nauji iššūkiai sampratai apie žmogų“. Mokslo ir technologijų pažanga, ypač tokiose srityse, kaip kad neuromokslai, dirbtinis intelektas, genų redagavimo metodai, atvėrė radikaliai naujas, anksčiau nežinotas, neįsivaizduotas galimybes. Yra manančių, kad priartėjome prie naujo evoliucijos laiptelio, prie žmogaus prigimties pokyčio. Iš naujo mėginama atsakyti į klausimą „Kas yra žmogus?“

Šiemetinės Kultūros tarybos plenarinio susitikimo programa sudaryta iš trijų dalių. Pirmoji, prasidėjusi šį penktadienį ir truksianti iki lapkričio 12 d., skirta biblinei ir klasikinei antropologijai, klasikinei humanizmo tradicijai. Antroji, kuri nuo lapkričio 12 d. tęsis iki lapkričio 19 d., – suvokimui, kaip ši klasikinė tradicija yra veikiama šiandienos procesų, kokių naujų klausimų apie žmogų randasi. Pavyzdžiui, kalbama, su viltimi arba su nerimu, apie transhumanizmą, apie žmogaus kūno ir biotechnologijų sulydimą, kitoniško kūno sukūrimą.

Darbas nagrinėjant šias temas vyks kalbinėse grupėse – ispanų, anglų, italų ir prancūzų. Trečioji dalis skirta visiems Tarybos nariams ir konsultoriams. Šis susitikimas nuotoliniu būdu planuojamas lapkričio 23 d., jame laukiama ir specialios popiežiaus Pranciškaus žinios.

Galima priminti, kad savo enciklikose popiežius ne kartą yra įvardinęs technokratinės paradigmos pagundas ir trūkumus: vis didesnis žinių, informacijos, technologijų kiekis savaime netampa išmintimi, neišsprendžia iš tiesų žmogiškų problemų, priešingai, gali prie jų prisidėti, kaip liudija daugybė pavyzdžių. Technologijos be etinių kriterijų nesunkiai gali atsigręžti prieš patį žmogų ar dalį žmonių, didinti nelygybę, neteisingumą ir dauginti žmogaus orumo pažeidimų. Pagirtinos, siektinos mokslo ir technologijų pažangos nereikia nei supainioti, nei atskirti nuo moralumo ir nuo humanizmo, jei norime, kad mūsų ateities visuomenės būtų iš tiesų žmogiškos. (RK / Vatican News)

2021 lapkričio 12, 15:18