Paieška

Vatican News
UNESCO simbolis UNESCO simbolis  (ANSA)

Kardinolas P. Parolin UNESCO jubiliejiniame susitikime

UNESCO konstitucijos priėmimo 75 metų sukakties renginiuose dalyvavo ir artimiausias popiežiaus bendradarbis kardinolas P. Parolin. Jis perdavė dar vieną popiežiaus žinią, bendrosiose UNESCO asamblėjos diskusijose pasakė kalbą.

Pasak kardinolo P. Parolino UNESCO direktorei Audrey Azoulay įteiktos Pranciškaus žinios, UNESCO konstitucijos įsigaliojimo sukaktis kreipia žvilgsnį ne vien į praeitį, bet ir ateitį – kokiu būdu šiandien galima prisidėti prie saugumo ir taikos per ugdymą, mokslą, bendradarbiavimą, kultūrą? Šiandien reikia ne vien kultūrų suartėjimo, bet ir suartėjimo kultūros. Tai įmanoma tik atsižvelgiant į žmogaus asmens visumą. Katalikų Bažnyčia liudija gautą tiesą apie žmogų, apie jo ištakas, prigimtį ir paskirtį. Asmenį visų pirma apibrėžia ne tai, ką jis turi, bet tai, kas jis yra. Dievas jam suteikė orumą, sugebėjimą peržengti save, auginti savo žmogiškumą.

„Džiaugdamasis jau atliktu darbu, linkiu, kad ši garbinga institucija toliau skatintų ir remtų į kiekvieno asmens integralų vystymąsi, taip pat į jo dvasinį matmenį, atsižvelgiančius ugdymą ir kultūrą“, – rašoma kardinolo perduotame poopiežiaus sveikinime.   

Lapkričio 12 dieną kardinolas P. Parolin taip pat dalyvavo 41-osios UNESCO asamblėjos sesijos diskusijose. Bendro pobūdžio pastabose kardinolas pažymėjo, jog ugdymo klausimas yra pirmutinės svarbos, mat dėl pandemijos studijas teko ilgesniam ar trumpesniam laikui nutraukti milijardui vaikų, o išsilavinimas yra būtina asmeninės ir visuomeninės pažangos sąlyga. Svarbu užtikrinti, kad ne tokie turtingi kraštai vėl neliktų už nugaros. Daugybė katalikiškų mokyklų, institutų, universitetų prisideda dėl ugdymo visoms ir visiems galimybės atvėrimo. Popiežiaus bendradarbis pridūrė, kad ugdymas turi būti derinamas su nauja perspektyva – integralia ekologija, keičiančia mūsų visuomenės organizavimo ir gyvenimo būdus taip, kad atsirastų vietos planetos ir vargšų poreikiams. Tokioje pat perspektyvoje reikia nagrinėti ir naujųjų technologijų poveikį. Kardinolas paminėjo dirbtinį intelektą. Jis gali padėti ar jau padėjo išspręsti kai kurias įsisenėjusias problemas, bet taip pat gali būti panaudotas tokiais būdais, kurie žemins žmogaus orumą. Technologijos turi tarnauti ne pelnui, o žmogui, atsimenant, jog ne viską, ką techniškai įmanoma padaryti, etiškai verta padaryti, jog technologijų nereikia sukeisti su pačiu žmogumi. Kalbant apie etikos šaltinius, sudijusius su žmogaus egzistencijos gelme, reikia paminėti religines, literatūrines, filosofines tradicijas. (RK / Vatican News)

2021 lapkričio 13, 13:58