Kardinolas J. C. Hollerichas: turime popiežių, kuris myli Europą
„Kai susitinkame su popiežiumi ir kalbamės su juo apie Europos Sąjungą, matome, kad turime popiežių, kuris myli Europą ir gerai išmano Europos Sąjungos mechanizmus“, – sakė kardinolas. „Ir Europos politikai pažįsta popiežių. Kai būdamas Briuselyje kalbuosi su politikais, jie, ne tik katalikai, žavisi Pranciškumi, ypač jo enciklikomis „Laudato si’“ ir „Fratelli tutti“. Popiežius mus drąsino toliau dirbti Europos labui palaikant dialogą su visais skirtingų spalvų politikais. Popiežius mus taip pat įspėjo, kad Europa neturėtų patekti į populizmo spąstus. Pasak Pranciškaus, tai labai rimtas pavojus.“
Popiežius Pranciškus pastaraisiais mėnesiais ne kartą yra kalbėjęs apie būtinumą sudaryti sąlygas, kad ir neturtingųjų šalių gyventojai galėtų būti paskiepyti nuo COVID-19. Ką Europos Sąjunga, taip pat Bažnyčia Europoje turėtų daryti, kad neturtingos šalys turėtų daugiau galimybių gauti vakcinas? „Manau, kad Europos politikai to siekia, nes suprato, kad Europos piliečiai nebus saugūs, jei nebus saugūs visi mūsų globalaus kaimo gyventojai“, – atsakė kardinolas. „Europos interesas yra padėti neturtingoms šalims. Mes, krikščionys, turime ypatingą motyvaciją, nes tikime, jog visi esame Dievo sukurti ir kad visus mus Dievas myli. Taigi turime pareigą reikalauti, kad būtų pasidalinama vakcinomis ir manau, kad politikai tai padarys“, – sakė Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos pirmininkas kardinolas Jeanas Claude’as Hollerichas. Jis šia proga taip pat paminėjo, kad prieigos prie vakcinų užtikrinimas neturtingoms šalims buvo vienas iš Europos ir JAV vyskupų bendros deklaracijos punktų.
Kita Europos Sąjungos vyskupų pokalbio su popiežiumi tema – migracijos krizė. „Šia prasme Europa nedaro jokios pažangos“, – sakė kardinolas J. C. Hollerichas. „Tokios šalys, kaip Italija, Ispanija, Malta ir Graikija, yra paliktos vienos. Tai Europos gėda.“
Kardinolas sakė, kad jo šalis, Liuksemburgas, vis dar priima migrantus ir visi mato, kad atvykėliai integruojasi į naują visuomenę. Kardinolas paminėjo dvi šeimas, kurias į Liuksemburgą pasikvietė vietos katalikų bendruomenė. Viena krikščionių šeima ir viena musulmonų šeima buvo apgyvendintos dviejuose butuose tame pačiame name. Šie žmonės gerai pritapo prie vietinės bendruomenės, mažesni vaikai jau išmoko kalbą, su vyresniais vis dar bendraujama anglų kalba. „Malonu matyti, kad šie žmonės gali gyventi saugiai ir laimingai, kaip ir visi kiti“, – sakė kardinolas. „Mes negalime užmiršti tos daugybės žmonių, kurie neturi tokių galimybių. Mes galime jiems padėti. Įmanoma juos integruoti. Dauguma imigrantų nėra ekstremistai. O jei tokių būtų, tai reikia su elgtis kaip su ekstremistais. Tačiau tokių beveik nėra. Turime išlaikyti širdį atvirą. Turime atsiminti, kad prie Europos durų laukia daugybė žmonių, kurie yra visko netekę. Tai labai skaudu. Mes privalome ką nors padaryti.“ (JM / Vatican News)
