Paieška

Vatican News
Kardinolas Pietro Parolin Kardinolas Pietro Parolin 

Vatikano struktūra, tarnaujanti ir padedanti popiežiui

Šventojo Sosto dikasterijos iš vidaus – istorija, tikslai, misija. Kaip veikia Vatikano Valstybės sekretoriatas, tarnaujantis ir padedantis popiežiui, pasakoja Valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin.

Valstybės sekretoriato sukūrimo tikslas – padėti popiežiui vadovauti Šventajam Sostui ir vykdyti jo, kaip visuotinio ganytojo, tarnystę. Valstybės sekretoriatas – tai kosmopolitinė grupė, glaudžiai bendradarbiaujanti su popiežiumi, koordinuojanti funkcijas tarp kurijos dikasterijų, o išorėje ypač besirūpinanti popiežiškųjų atstovybių veikla.

Valstybės sekretoriatas – tai artimiausiai su popiežiumi bendradarbiaujantis organizmas,  Šventojo Sosto politinės ir diplomatinės veiklos variklis. Apaštalinė konstitucija „Pastor Bonus“ apibrėžia Valstybės sekretoriatą kaip dikasteriją, kuri padeda apaštalo Petro įpėdiniui vykdyti jo svarbiausią misiją – būti tikėjimo vienybės ir bendrystės Bažnyčioje principu ir pamatu. Ši misija apibrėžia Valstybės sekretoriato, kaip popiežiaus veiklos įrankio, funkcijas.

Dikasterija rūpinasi korespondencija tarp popiežiaus ir viso pasaulio vyskupų, kitų Bažnyčių ar krikščionių bendruomenių atstovų, kitų religijų lyderių, įvairių šalių vadovų, redaguoja popiežiaus dokumentus (apaštalinės konstitucijas, enciklikas ir pan.), rūpinasi jų vertimu ir paskelbimu. Taip pat rengia Šventojo Tėvo apaštalinius vizitus. Valstybės sekretoriatas Romos Kurijoje yra atsakingas už santykius su dikasterijomis, koordinuoja projektus ar bendras tarpdikasterines iniciatyvas, taip pat nagrinėja visus kitus klausimus, kurie nepatenka į specifinę kitų dikasterijų atsakomybę. Tai keli iš pagrindinių uždavinių, kuriuos vykdo Bendrųjų reikalų skyrius.

Santykių su valstybėmis skyrius kuruoja reikalus, susijusius su kitų valstybių vyriausybėmis, palaiko diplomatinius ryšius su valstybėmis ir kitais tarptautinės teisės subjektais, taip pat su pilietine visuomene, skatina santarvę tarp valstybių, religinę laisvę ir taiką tarp tautų. Šis skyrius atstovauja Šventąjį Sostą įvairiose tarptautinėse organizacijose, tapdamas vargšų ir paskutiniųjų balsu.

2017 m. lapkričio 21 d. Šventasis Tėvas Valstybės sekretoriate įsteigė trečiąjį skyrių, kuris tvarko Šventojo Sosto diplomatinės tarnybos personalo reikalus. Šis skyrius atsakingas už diplomatus, pasklidusius po 128 popiežiškąsias atstovybes ar dirbančius Valstybės sekretoriate, vykdo kandidatų į Šventojo Sosto diplomatinę tarnybą atranką, rūpinasi jų formacija, gyvenimo ir darbo sąlygomis.

Tad šiuo metu Valstybės sekretoriatą sudaro trys skyriai: bendrųjų reikalų skyrius, skyrius santykiams su valstybėmis ir diplomatinės tarnybos personalo reikalų skyrius. Visi jie turi atskirus vadovus, o už visą Valstybės sekretoriatą atsako kardinolas Valstybės sekretorius.

Valstybės sekretoriate dirba žmonės iš įvairių šalių – kunigai, vienuoliai, pasauliečiai. Pasauliečių visuose trijuose skyriuose yra 103, 55 iš jų – moterys. Neseniai popiežius pirmą kartą į santykių su valstybėmis skyriaus pasekretorės pareigas paskyrė moterį – Francescą Di Giovanni, atsakingą už Šventojo Sosto daugiašalius santykius, taip pabrėždamas moters, kaip ypatingos taikos gynėjos, vaidmens svarbą ne tik sekretoriate, bet ir visos Bažnyčios misijoje.

Šventasis Sostas ypač didelį dėmesį skiria bendradarbiavimui su tarptautine bendruomene, tam tikra prasme įkūnydamas sąžinės balsą, kuris ragina atsiliepti į iššūkius solidariai, skatina puoselėti draugiškus santykius tarp tautų ir šalių.

Popiežiškosios diplomatijos misija yra stiprinti ryšius tarp Šv. Petro Sosto ir vietinių Bažnyčių, plėtoti draugiškus santykius su valstybėmis siekiant bendrojo gėrio. Šią misiją įgyvendina 128 apaštalinės nunciatūros 174 šalyse, kurios palaiko diplomatinius ryšius su Šventuoju Sostu, 12 apaštalinių delegacijų prie vietinių Bažnyčių ir 17-os tarptautinių organizacijų. 2020 m. sekretoriato išlaidos apėmė 23,8 milijonus eurų.

2020 m. kilusi pandemija ragina naujai peržvelgti vertybes, kurti naują pasaulį, pabrėžia žmogaus būties trapumą, modernaus individo įsivaizduoto savarankiškumo ribotumą. Krizė suteikia progą naujam požiūriui kurti broliškesnę ir empatiškesnę visuomenę, reikalauja bendro atsako, nes, kaip sakė popiežius, niekas negali išsigelbėti vien savo jėgomis. Tam reikia atsakymų pasaulio mastu įvairiais lygmenimis – rūpinantis visuomenės sveikata, suteikiant visiems prieigą prie gydymo ar ieškant naujų darbo formų, kurios užtikrintų žmogaus orumą. Šia prasme Šventojo Sosto Valstybės sekretoriatas toliau nepailsdamas primena tarptautinei visuomenei ir politikams būtinybę rūpintis bendruoju gėriu ir gerbti žmogaus asmenį. (DŽ  /Vatican News)

2021 balandžio 14, 14:02