Mafijos nužudytas teisėjas pripažintas kankiniu
Dekretas dėl R. A. Livatino beatifikacijos bylos pabaigos paskelbtas pirmadienį po popiežiaus audiencijos kongregacijos prefektui M. Semeraro.
Kankinys ir būsimasis palaimintasis Rosario Antonio Livatino yra vienas iš daugelio mafijos nusikalstamų grupuočių nužudytų Italijos valstybės tarnautojų teisininkų ar teisėsaugininkų, tačiau pirmas mafijos nužudytas pasaulietis, pripažintas kankiniu. Tiesa, 2013 metais pirma mafijos auka, pripažinta kankiniu, buvo kunigas Pino Puglisi, palaimintuoju paskelbtas Palermo vyskupijos dvasininkas. Tiek P. Puglisi, tiek R. A. Livatino ryžtingai kovojo su mafijos įtaka Sicilijoje ir už tai buvo jos grupuočių nubausti – kun. P. Puglisi gelbėjo jaunimą iš nusikalstamo pasaulio sferos, teisėjas R. A. Livatino persekiojo įstatymų pažeidėjus konfiskuodamas jų turtą.
Stiddos grupuotė, konkuravusi su kitomis Sicilijos nusikalstamomis grupuotėmis, paskelbė mirties nuosprendį teisėjui Rosario A. Livatino ir jį įvykdė 1990 metų rugsėjo 21 dieną. Teisėjas buvo nušautas.
1993 metais Agridžento arkivyskupija pradėjo rinkti medžiagą apie R. A. Livatino gyvenimą ir tikėjimą, tačiau tik 2011 metais vyskupas galėjo oficialiai pradėti beatifikacijos bylą. Tyrime apie R. A. Livatino gyvenimą ir šventumą liudijo 45 asmenys, įskaitant vieną iš keturių žudikų. Agridžento arkivyskupas bylą užbaigė 2018 metais ir visą medžiagą perdavė Šventųjų skelbimo kongregacijai.
Kongregacija po popiežiaus audiencijos gruodžio 21 dieną paskelbė dekretą dėl pasauliečio tikinčiojo, Dievo tarno Rosario Antonio Livatino kankinystės. 1990 metų rugsėjo 21 dieną teisėjas R. A. Livatino buvo nužudytas iš neapykantos tikėjimui. Dievo tarnas R. A. Livatino bus skelbiamas palaimintuoju.
2019 metų lapkritį popiežius Pranciškus audiencijoje Rosario Livatino studijų centro nariams, be kita ko, sakė, kad Rosario Livatino yra gyvenimo pavyzdys ne tik teisėjams, bet ir visiems dirbantiems teisės srityje dėl tikėjimo nuoseklumo ir pareigingumo.
Popiežius įgaliojo kardinolą M. Semeraro paskelbti dar septynis dekretus dėl herojiškų krikščioniškų dorybių pripažinimo. Juose minimi du vyskupai, keturi kunigai, įskaitant italą 1943 m. į Vokietiją deportuotą ir Dachau mirusį A. Seghezzi, ir 23 metų vienuolė iš Sicilijos, Marijos, Atpirkėjo bendradarbės, dukterų kongregacijos sesuo Rožė Staltari. (SAK / Vatican News)
