Paieška

Vatican News
Šv. Kirilas ir Metodijus Romoje Šv. Kirilas ir Metodijus Romoje 

Europos globėjai iš Salonikų – šv. Kirilas ir Metodijus

Graikai broliai šventieji Kirilas ir Metodijus, gerbiami tiek Bažnyčios Vakaruose, tiek Rytuose, yra pirmųjų amžių Bažnyčios nepažeistos vienybės liudytojai, jų pavyzdžiu ir mes galime sugyventi kartu, būdami skirtingi. Slavų apaštalais vadinamų brolių Kirilo ir Metodijaus gyvenimas teįkvepia ir mus ryžtingai žengti krikščionių vienybės keliu.

Šiais žodžiais kardinolas Kurt Koch, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas, paminėjo šv. Kirilo ir Metodijaus paskelbimo Europos globėjais keturiasdešimtąsias metines.

Paskelbimo keturiasdešimtosios metinės sukanka paskutiniąją 2020 metų dieną. 1980 metų gruodžio 31 dieną popiežius šv. Jonas Paulius II pasirašė apaštališkąjį laišką „Egregiae virtutis“, kuriame iš Salonikų kilusius brolius paskelbė Europos globėjais, greta šv. Benedikto Nursiečio, Europos dangiškuoju globėju paskelbto 1964 m.

Kardinolas K. Koch prisiminė, jog popiežius Jonas Paulius II, 1980 metais skelbdamas apaštališkąjį laišką „Egregiae virtutis“, norėjo paminėti šimtąsias metines nuo Leono XIII apaštališkojo laiško „Grande munus“ (1880 m.), kuriame visai Bažnyčiai jis priminė brolių Kirilo ir Metodijaus gyvenimą ir apaštališkąją veiklą devintajame amžiuje. Leonas XIII ta proga į Katalikų Bažnyčios liturginį kalendorių įrašė Kirilo ir Metodijaus minėjimą.

Pasak Kurto Kocho, šventųjų Kirilo ir Metodijaus misija tarp slavų tautų reiškia jų kultūros atsivėrimą naujai sampratai, tam tikru būdu netgi įžengimą į kultūrą per ką tik atsiradusią rašytinę slavų kalbą. Broliai užrašė šnekamąją kalbą, pritaikė jai rašybos ženklus. Tokiu būdu Evangelija ėmė plisti rašytine slavų kalba.

Broliai nukeliavo iki pat Velehrado Didžiojoje Moravijoje, evangelizuodami perdavė graikiškas ir bizantiškas tradicijas, prašė ir gavo Romos Bažnyčios leidimą išleisti liturgines knygas slavų kalba ir savo misijos pripažinimą.

Kirilas ir Metodijaus yra abiejų slavų apaštalų vienuoliniai vardai. Jų krikšto vardai – Konstantinas ir Mykolas. Mykolas tapo Metodijumi įstojęs į Mizijos vienuolyną (dabartinėje Turkijoje), Konstantinas pavadintas Kirilu, kai tapo vienuoliu prieš pat mirtį Romoje.

Netrukus po 1980 metų apaštališkojo laiško „Egregiae virtutis“ popiežius šv. Jonas Paulius II Šv. Petro bazilikos grotose pašventino naują koplyčią, dedikuotą trims Europos globėjams. Koplyčia pašventinta 1981 metų lapkritį. Koplyčioje šalia altoriaus ant sienos kabo didelis bronzinis trijų šventųjų Europos globėjų bareljefas. Jame šv. Benediktas rankoje laiko benediktinų regulą, Kirilas pavaizduotas su vienuolio abitu, laiko kirilica parašytą tekstą, vyskupas Metodijus – Evangelijos knygą.

1999 metais popiežius šv. Jonas Paulius II trijų šventųjų Europos globėjų draugiją papildė dar trimis vardais, šalia trijų vyrų Europos globėjomis paskirdamas tris moteris – šv. Brigitą Švedę, šv. Kotryną Sienietę ir šv. Editą Stein. Skelbdamas šias tris Europos dangiškąsias globėjas, šv. Jonas Pauliaus išreiškė viltį, kad „kritinių antrojo krikščionybės tūkstantmečio epochų atstovės taps dvasine atrama Europos krikščionims, kartu su visais žemyno gyventojais, išgyvenančiais vilties kupinas epochos permainas, atnešančias taip pat naujų rūpesčių“. (SAK / Vatican News)

2020 gruodžio 31, 12:27