Arkivysk. J. C. Patrón Wong: kunigo širdis – maža Marijos šventovė
Tai ganytojo laiškas ganytojams, tėvo – vaikams, vyresnioji brolio – jaunesniems broliams. Taip popiežiaus laišką kunigams, paskelbtą klebonų globėjo šv. Jono Marijos Vianėjaus minėjimo proga, Vatikano dienraščiui „L’Osservatore Romano“ duotame interviu komentuoja Šventojo Sosto Dvasininkijos kongregacijos sekretorius arkivysk. Jorge Carlos Patrón Wong. Visos Dievo tautos vardu popiežius dėkoja kunigams, kurie kasdien stengiasi gerai vykdyti savo pareigas. Popiežius primena, kad didžiausias padrąsinimas kiekvienam kunigui turėtų būti žinojimas, jog Jėzus jį pašaukė ir pasirinko būti savo bičiuliu ir bendradarbiu.
Pasak Dvasininkijos kongregacijos sekretoriaus, popiežiaus laiškas kunigams neatsitiktinai paskelbtas rugpjūčio 4-ąją, kai Bažnyčia mini Arso kleboną šv. Joną Mariją Vianėjų. Jis savo pavyzdžiu moko kaip kunigas turi kasdien gyventi tarp žmonių, pas kuriuos Viešpats jį siuntė, moko aukos, nuolankumo, romumo, gerumo. Popiežius puikiai supranta, kad nepaisant dabartinio meto šešėlių, visame pasaulyje yra daugybė kunigų, kurie kaip Arso klebonas, kiekvieną dieną rašo nuostabius kunigiškojo šventumo istorijos puslapius, kurių dėka Bažnyčia yra gyva ir keliauja pirmyn.
Popiežius yra įsitikinęs, kad jei kunigai nori sėkmingai saugotis pastaruoju metu tiek daug žalos padariusių klaidų ir nuodėmių, jie visų pirma turi suvokti savo žmogiškąjį silpnumą ir nuolatinio atsinaujinimo būtinumą. Visas kunigo gyvenimas turi būti nuolatinis atsivertimas, pastangos būti paprastam, nuolankiam. Kunigas turi visada atsiminti, kad jis yra Jėzaus mokinys, turi suprasti, kad visa, ką jis pasiekia kaip sielovadininkas ir ganytojas yra Šventosios Dvasios vaisiai, o ne jo pasirinktos strategijos ir įdėto darbo rezultatas. Mes viską esame gavę, viskas mums padovanota, dėl to mes viskuo, ką esame iš Dievo gavę, noriai dalijamės su kitais. Tokia turėtų būti tikra kunigiškosios tarnystės dvasia, sako Dvasininkijos kongregacijos sekretorius.
Popiežiaus laiške kalbama apie „pasaldintą liūdnumą“, su kuriuo daug kunigų susiduria savo gyvenime ir kuriam, deja, dažnas pasiduoda. Čia popiežius galvoja ne tik apie laikiną nusivylimą, kurį kartais sukelia rimtos nesėkmės, bet apie tingumo ir sąstingio būseną, kurioje yra atsidūrę kai kurie kunigai. Tokia būsena – tai į niekur nevedantis akligatvis, taip mirtina stovėjimo aikštelė. Iš tokios būsenos gali išvaduoti radikalus atsinaujinimas, padedant Dievo malonei ir žmonėms, savo kunigus mylinčiai Dievo tautai.
Pasak arkivyskupo Patróno Wongo, labai svarbu, kad kunigai atkreiptų dėmesį į popiežiaus laiško pabaigoje duodamus labai naudingus patarimus. Kunigas tesisemia jėgų iš kasdieninio bendravimo su Dievu ir su Dievo tauta, iš asmeninio ryšio su Kristumi per maldą, Eucharistiją ir susitaikinimo sakramentą. Labai svarbus ir dvasinis palydėjimas, dažni, reguliarūs pokalbiai su vyresniais broliais kunigais, kurie padės aiškiau atpažinti Dievo valią kasdienio gyvenimo įvykiuose. Reikia taip pat broliško bendravimo su visais kartu tarnaujančiais kunigais, keitimosi nuomonėmis ir dalijimosi patirtimi. Tai padės saugotis pagundos per daug pasitikėti savimi, įsivaizduoti, kad esame už kitus pranašesni. Kiekvienas kunigas tekelia akis į Motiną Mariją, teprašo jos užtarimo ir tesileidžia jos apkabinamas. Kiekvienas kunigas savo viduje teturi mažą Marijos šventovę ir joje dažnai tesilanko kaip pamaldus piligrimas. (JM / VaticanNews)
