Kardinolas P. Parolin paragino nuncijus būti Dievo meilės „kaliniais“

Popiežiškųjų atstovų tarnystė, pasižyminti pavyzdinga ir skaidria tarnyste, uolia meile Bažnyčiai ir žmonijai turi būti vykdoma su autentišku nuolankumu, sakė kardinolas Parolin. Komentuodamas dienos Mišių liturgijos skaitinius jis priminė, kaip Jėzus savo mokymu ir elgesiu sugrąžina įstatymui veiksmingumą ir paprastumą išvaduodamas iš sąstingio ir išorės šarvų, pašalindamas prieštaravimus ir atkurdamas prasmę, sielą ir esminį logiškumą.

Esame nuolat kviečiami vertinti savo santykį su įstatymu, sakė Vatikano valstybės sekretorius kalbėdamas apie kanonų teisę, tačiau prisimindamas ir civilinę teisę.

„Privalome būti pirmaisiais įstatymo saugotojais ir vykdytojais. Mūsų tarnystė ir visos pasaulyje juridinės sistemos yra arba turėtų būti skirtos žmonijos ir kiekvieno žmogaus gerovei: žmogaus teisių gerbimui, teisingesnės visuomenės kūrimui ir sugyvenimui taikoje. Būtent to siekia Šventojo Sosto diplomatiniai veiksmai. Įstatymas turi būti pavyzdinis ir tarnaujantis žmogaus gerovei.” 

Bažnyčios veiksmai kai kur gali sulaukti palaikymo, o kitur sukelti stiprų priešiškumą. Tačiau niekas negali sukliudyti mūsų meilės, uolios meilės Kristui ir Bažnyčiai, dosnios meilės žmonėms ir tautoms, į kurias siunčiami popiežiškieji atstovai, o ypač vargstantiesiems. 

„Leiskime, kad mūsų uždavinys mus perkeistų. Jei pasiuntiniai gyvena savo skelbiama žinia, tuomet ir popiežiškieji atstovai pašaukti leisti jų skelbiamai žiniai juos perkeisti. Turime ne tik atspindėti Šventojo Tėvo pastoracinį stilių šalyse, kuriose jam atstovaujame; taip pat mūsų kaip ganytojų ir vyskupų širdys turi vis labiau susitapatinti su Evangelija ir Jėzaus naująja sandora“

„Šitaip perkeisti galėsime tapti gilaus tikėjimo ir autentiško nuolankumo žmonėmis, uoliai mylinčiais Viešpatį ir žmoniją, besąlygiškai pasiaukoję Kristaus Sužadėtinei Bažnyčiai.”

„Melskite, broliai, apaštalo Pauliaus žodžiais“, – baigdamas homiliją sakė kardinolas Parolin – „malda užtardami ir mane, kad, kai atveriu lūpas, būtų man duota drąsiai skelbti Evangelijos paslaptį, kurios pasiuntinys esu ir, kad būdamas kalinys, turėčiau drąsos kalbėti taip, kaip privalau kalbėti“ (Ef 19–20). Melskime, broliai, kad mūsų popiežiškųjų atstovų tarnystė laikytų mus amžinai „prirakintus“ prie Kristaus Evangelijos, kad ir mes taptume džiaugsmingais ir drąsiais „prirakintais ambasadoriais“, meilės įsakymo „kaliniais“ visiems laikams. (SAK / Vatican News)