Cerca

Vatican News

Septyni Rumunijos vyskupai pripažinti kankiniais

Bus skelbiami palaimintaisiais septyni kankiniai rumunų vyskupai, įskaitant vieną kardinolą.

Bažnyčioje artimiausiu metu bus paskelbti devyni nauji palaimintieji – septyni Rumunijos vyskupai, italas kunigas ir ispanė vienuolė.

Valerijus Traianas Frenţiu, Vasilis Aftenie, Jonas Suciu, Titas Livijus Chinezu, Jonas Bălan, Aleksandras Rusu ir kardinolas Julijus Hossu, nužudyti iš neapykantos tikėjimui Rumunijoje nuo 1950 iki 1970 metų, yra Bažnyčios kankiniai, skelbia Šventųjų skelbimo kongregacija antradienį Vatikane paskelbtame dekrete.

Dekretą dėl septynių Rumunijos graikų apeigų katalikų vyskupų kankinystės patvirtino popiežius Pranciškus audiencijoje antradienį Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektui Angelo Becciu.

Nepranešta, kada ir kur įvyks būsimų palaimintųjų beatifikacijos ceremonija. Priminsime, kad popiežius Pranciškus lankysis Rumunijoje nuo šių metų gegužės 31 iki birželio 2 dienos. Nors oficiali kelionės programa nepaskelbta, gali būti, kad beatifikacija bus įrašyta į popiežiaus kelionės programą.

Kaip minėta, vienas iš naujųjų Rumunijos Bažnyčios kankinių – kardinolas. Tai Cluj-Gherla vyskupas Julijus Hossu, kuris gimė 1885 metais, buvo įšventintas kunigu 1910 metais, konsekruotas Gherla, Armenopoli ir Szamos-Ujvár vyskupu 1917 metais. Ganytojas kurį laiką buvo dviejų kitų vyskupijų – Maramureş ir Oradea Mare – apaštališkasis administratorius.

Popiežius šv. Paulius VI paskyrė vyskupą Julijų Hossu kardinolu „in pectore“ 1969 metais, tačiau vyskupas, gavęs žinią apie popiežiaus jam suteiksimą kardinolystę, prašė to nedaryti. Kardinolas „in pectore“, t. y. kurio vardas buvo žinomas tik popiežiui, mirė 1970 metų gegužės 28 d. Popiežius Paulius VI tik 1973 metais paskelbė, kad paskirtasis kardinolas „in pectore“ – vyskupas Julijus Hossu.

Rumunijos komunistinis režimas 1948 metais įstatymu panaikino Rumunijos graikų apeigų Katalikų Bažnyčią, suėmė visus septynis vyskupus, šimtus kunigų ir tūkstančius pasauliečių. Dauguma įkalintųjų žuvo kalėjimuose dėl baisių kalinimo sąlygų: ligų, alkio, išsekimo, šalčio ir smurto. Kai kurie buvo nužudyti. Komunistinė valdžia visas graikų apeigų katalikų bažnyčias atidavė Ortodoksų Bažnyčiai. Vyskupui Julijui Hossu buvo pasiūlyta tapti Ortodoksų Bažnyčios nariu ir Moldavijos ortodoksų metropolitu, jei išsižadės katalikų tikėjimo ir ryšių su popiežiumi, tačiau jis atsisakė. Todėl buvo suimtas per didžiuosius katalikų persekiojimus 1948 metais ir įkalintas 1950 metais. Po penkerių kalėjimo metų ištremtas į vienuolyną, kur likusius gyvenimo metus buvo laikomas namų arešte. Mirė Bukarešto ligoninėje 1970 metų gegužės 28 d.

Rumunijos Katalikų Bažnyčia pradėjo kardinolo Julijaus Hossu ir kartu šešių kitų vyskupų kankinių beatifikacijos bylą 1997 metais. Byla perduota Romai 2011 metais, o „positio“ įteiktas Šventųjų skelbimo kongregacijai 2018 metais.

Popiežius Pranciškus leido kardinolo Becciu vadovaujamai Šventųjų skelbimo kongregacijai paskelbti iš viso aštuonis dekretus. Tarp jų dar vienas dekretas dėl italo misionieriaus, kunigo Alfredo Cremonesi kankinystės, įvykusios Mianmare 1953 metais. Dekretas atvėrė kelią skelbti kankinį kun. Cremonesi palaimintuoju.

Aštuonių naujų Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretų sąrašas pradedamas garbingosios Dievo tarnaitės, ispanų vienuolės, Švč. Sakramento ir Nekalčiausiosios Marijos seserų misionierių kongregacijos steigėjos Marijos Emilijos Riquelme y Zayas vardu. Dekretu pripažintas jos užtarimu įvykęs stebuklas.

Būsima palaimintoji, Garbingoji Dievo tarnaitė kilusi iš Granados. Marija Emilija Riquelme y Zayas gimė pietinės Ispanijos mieste 1847 metais ir po beveik šimtmečio jame mirė 1940 metais.

Kituose dekretuose pripažintos keturių italių vienuolių ir vieno italų kunigo – visi jie vienuolinių kongregacijų steigėjai - herojiškos krikščioniškos dorybės. (SAK / Vatican News)

2019 kovo 19, 16:18