Popiežius: nuolankumas – durys į visas dorybes
Popiežius jiems pakartojo tai, ką jau ne kartą yra sakęs Bažnyčios sinodinės kelionės kontekste, – kad sinodo kelionė reikalauja dvasinio atsivertimo, nes be vidinio pasikeitimo nepasiekiama ilgalaikių rezultatų. Popiežius taip pat prisipažino, jog jis tikisi ir labai norėtų, kad po šio Sinodo sinodiškumas išliktų kaip nuolatinis veikimo Bažnyčioje būdas visais lygmenimis, kad jis taptų visiems – ganytojams ir jų bendruomenių nariams – bendru bažnytiniu stiliumi.
Toliau katalikų judėjimų ir organizacijų vadovams sakytoje kalboje popiežius paminėjo tris dalykus, kurie, pasak jo, yra esmiškai svarbūs, kad taip labai reikalingas atsivertimas būtų įmanomas. Visų prima, turime mąstyti pagal Dievą. Ką tai reiškia? Popiežius priminė evangelisto Morkaus minimą epizodą, kai Jėzui kalbant apie jo laukiančią kančią apaštalas Petras ima prieštarauti. Jis, turėjęs būti pavyzdžiu kitiems mokiniams, priešinasi Dievo planams, nenori girdėti apie kančią ir mirtį. Jėzus jį subara: „Tu mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!“ (Mk 8, 32). Štai pirmas didelis vidinis pokytis, kurio iš mūsų prašoma: nuo mąstymo žmonių mintimis pereiti prie mąstymo Dievo mintimis. Bažnyčios gyvenime prieš priimdami bet kokį sprendimą, prieš pradėdami bet kokią programą, bet kokį apaštalavimą, bet kokią misiją visada turėtume savęs paklausti: ko Dievas nori iš manęs, ko Dievas nori iš mūsų šią akimirką, šioje situacijoje?
Kita tikro atsivertimo sąlyga – įveikti uždarumą. Popiežius priminė Evangelijos sceną, kai apaštalai norėjo uždrausti jų būriui nepriklausančiam žmogui veikti Jėzaus vardu. Jėzus tam nepritaria ir sako: „Kas ne prieš mus, tas už mus“ (Mk 9, 40). Reikia saugotis pagundos užsidaryti savo rate, sakė Pranciškus. Apaštalai buvo pašaukti tam, kad taptų naujos Dievo tautos, atviros visoms pasaulio tautoms, pagrindas. Tai yra iššūkis ir mūsų dienų krikščionims. Negalime apsiriboti tik tuo, kas mums pažįstama ir artima, neturime manyti, kad tai, ką darome, yra naudinga visiems.
Trečioji popiežiaus paminėta nuostata, labai artimai susijusi su pastarąja, yra nuolankumas. Į apaštalų Jono ir Jokūbo norą užsitikrinti sau geriausias vietas dangaus karalystėje Jėzus atsako: „Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas“ (Mk 10, 45). Nuolankumas, sakė Pranciškus, iš tiesų yra durys į visas kitas dorybes. Tik nuolankus žmogus tikrai vertina kitus ir džiaugiasi jų indėliu, patarimais, vidiniu turtingumu. Nuolankiajam svarbiau ne jo „aš“, bet bendruomenės „mes“.
Popiežius sakė, jog jis tikisi, kad šios jo mintys bus naudingos katalikų organizacijų ir judėjimų veikloje, jų santykiuose su ganytojais ir visa bažnytine bendruomene, taip pat kad Romoje vykęs judėjimų ir organizacijų vadovų susitikimas padės judėjimams ir organizacijoms labiau panaudoti savo specifines charizmas visos Bažnyčios labui, prisidėti prie evangelizacijos. (jm / Vatican News)
