Audiencija Popiežiškajai Biblijos komisijai
Nė vienas žmogus gyvenime nėra apsaugotas nuo ligos ir kančios, todėl reikia būti pasirengusiems tokias patirtis išgyventi, neužsidaryti savyje, kai jos ištinka. Teisėtas maištas prieš kančią neturi virsti izoliacija, apleistumu ar neviltimi, sakė popiežius. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad tikėjimo šviesoje išgyventa liga ir kančia gali tapti labai svarbiais veiksniais, skatinančiais dvasinę ir žmogiškąją brandą. Tačiau visų pirma turime sutelkti dėmesį į Jėzaus mums duota pavyzdį: jis ragina mus rūpintis tais, kurie serga, kenčia negalią; jis mus taip pat prašo sujungti savo kančias su jo išganančią auka. Pasak Pranciškaus, krikščionišką požiūrį į žmogaus ligą ir kančią galima trumpai apibūdinti dviem žodžiais – atjauta ir įtrauktis.
Atjauta – tai jausmas, su kuriuo Jėzus žiūrėjo į pažeidžiamus ir vargstančius žmones. Matydamas žmones, kurie sunkiai randa savo gyvenimo kelią, Jėzus dėl jų jaudinosi. Jam buvo gaila alkstančių ir pavargusių žmonių, jis noriai priimdavo ligonius ir juos gydė. Jėzus save tapatina su visai kenčiančiaisiais ir sako: „Aš buvau ligonis, ir jūs mane aplankėte“. Popiežius pažymėjo, kad Jėzaus santykis su žmogaus kančia nebuvo teorinis santykis. Jėzus ne kalba apie kančią, bet pasilenkia prie kenčiančio žmogaus. Jis ne tik guodžia ir drąsina kenčiantį žmogų, bet paima jį už rankos, pagydo, palengvina jo kančią. Jėzaus atsakas į žmogaus kančios slėpinį yra gyvybiškai svarbus. Kristus perkeitė žmogiškąją kančią, pats kentėdamas jis pavertė ją meilės auka.
Antrą krikščioniškojo santykio su žmogaus kančia ir liga aspektą, pasak popiežiaus, galima pavadinti šiandien vis dažniau naudojamu įtraukties terminu. Šio žodžio nerasime Šventajame Rašte, tačiau jis labai gerai išreiškia svarbų Jėzaus veikimo bruožą: Jėzus eina ieškoti nusidėjėlio, paklydėlio, atstumtojo. Jis ne tik padeda tiems, kurie prašo pagalbos, bet pats eina pas žmones. Jėzus skelbia ir savo darbais moko, kad nė vienas žmogus negali būti atskirtas nuo Dievo dovanojamo išganymo. Įtrauktis apima ir kitą aspektą: Viešpats trokšta, kad būtų išgydytas visas žmogus, – jo dvasia, siela ir kūnas. Kūno išgydymas nuo ligos būtų mažai naudingas, jei žmogaus vidus nebūtų išgydytas nuo nuodėmės. Kristus, kuris ėjo pas žmones, darydamas gera ir gydydamas ligonius, paliko pavyzdį savo mokiniams kaip rūpintis ligoniais ir laiminti juos jo vardu, dalytis su jais jo paguoda. (jm / Vatican News)
