Paieška

Popiežiaus audiencija Popiežiaus audiencija  (Vatican Media)

Pranciškus: priimame kitus, nes Jėzus priėmė mus

Kovo 1-ąją dieną popiežius Pranciškus priėmė savojoje – Romos – vyskupijoje veikiančios katalikiškos asociacijos „Fraterna Domus“ („Broliški namai“) narius ir savanorius, kurie stengiasi konkrečiai praktikuoti krikščionišką svetingumo ir priėmimo principą. Keletą dienų jie dalyvavo formacijos programoje „Svetingumo katedra“ apie tai, kodėl ir kaip priimti pažeidžiamiausius asmenis bendruomenėje. Savo mintimis, kurias perskaitė jo bendradarbis, pasidalijo ir popiežius.

Pažeidžiamų, trapių asmenų priėmimas yra labai evangelinė nuostata, pažymėjo Pranciškus. Ir Evangelija taip pat leidžia suprasti, kad galėsime priimti pažeidžiamus brolius ir seseris tada, kai jausime, kai suprasime, jog patys esame trapūs ir pažeidžiami, o Kristus mus priima tokius, kokie esame. Kristus priėmė mūsų trapumą būtent tam, kad ir mes galėtume jį priimti. „Priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė“, – rašo apaštalas Paulius (Rom 15, 7). Jei pasiliksime jame taip, kaip šakelės kamiene, duosime gerų vaisių ir svetingumo bei priėmimo lauke, pažymėjo popiežius Pranciškus.

Jis pakvietė mąstyti apie kitą Evangelijos aspektą: didžiąją savo viešo gyvenimo dalį Jėzus praleido Galilėjoje, kur nuolatos bendravo su vargšais ir įvairiausių ligų kamuojamais ligoniais. Ir būtent tokiu būdu Jėzus ugdė savo mokinius, mokė juos gyventi su tokia nuostata. Mokiniai matė, kaip jis visus priėmė, visus užjautė, visiems mokėjo būti artimas. Todėl Jėzaus mokiniams trapumo priėmimas nėra ir negali būti, o tokia pagunda nėra reta, darymas to, kas paprasčiausiai atneša kitų pripažinimą, taip pat nėra paprastas gerai veikiančių struktūrų kūrimas ar praktikų diegimas. Viešpats moko, kad ligonis, trapus asmuo nėra paprasta „kategorija“ , kuriai reikia suteikti paslaugą, bet veidas. Šventoji Dvasia toliau ugdo tokią nuostatą Kristaus mokiniuose, kaip liudija daug vyrų ir moterų, priėmusių mažus, vargšus, trapius, atmestus ir jais pasirūpinusius. Kai kurie iš jų paskelbti šventaisiais ir yra pavyzdžiai mums ir mūsų bendruomenėms. Svarbu dalintis šių liudytojų istorijomis.

Trečias svarbus akcentas, kad Evangelijoje vargšai ir pažeidžiamieji nėra vien pagalbos gavėjai, bet ir pirmaeiliai veikėjai, atsistojantys greta Kristaus ir skelbiantys Dievo karalystę. Šiuo požiūriu itin išraiškingas pasakojimas apie Jericho neregį Bartimiejų (žr. Mk 10, 46–52). Minios triukšme tik Jėzus išgirdo jo šauksmą ir jo tikėjimą. O neregys, gavęs naują regėjimą, nuseka paskui Jėzų ir tampa jo liudytoju. Pažeidžiamas Bartimiejus, išgelbėtas pažeidžiamo Jėzaus, dalyvauja jo Prisikėlimo džiaugsme. Taip pat reikia atsiminti, kad trapumas ir pažeidžiamumas gali būti ne vien fizinis. Štai Marija Magdalietė, kankinta septynių demonų, tapo pirmąja prisikėlusio Jėzaus liudytoja. Jei pažeidžiami asmenys yra priimami Kristaus būdu ir su jo malone, jie patys tampa Evangelijos ženklais tikintiesiems ir visuomenei. (RK / Vatican News)

2024 kovo 01, 14:14