Metų pabaigos mišparai Šv. Petro bazilikoje
Tikėjimas mus skatina šią valandą gyventi kitaip nei minimos šventės, persisunkusios pasaulio mąstysena. Tikėjimas į Jėzų Kristų, įsikūnijusį Dievą, gimusį iš Mergelės Marijos, leidžia naujai pajusti laiko ir gyvenimo esmę. Dėl to, sakė Pranciškus, šią akimirką tikintį žmogų lydi dėkingumas ir viltis.
Popiežius pastebėjo, kad visi, tikintieji ir netikintieji, į naujus metus žengia su dėkingumu ir viltimi. Tačiau iš tiesų dėkingumas ir viltis yra kitokie, kai jiems trūksta esminio elemento, kurį gali duot tik tikėjimas, – santykio su Dievu ir broliais bei seserimis. Jei žmogus apsiriboja tik savo paties akiračiu, jo turima viltis neperžengia paprasto optimizmo ribų.
Tuo tarpu Dievo Motinos Marijos ir Bažnyčios viltis yra ne optimizmas, bet kažkas kita, – tikėjimas Dievu, kuris yra ištikimas savo pažadams, ir šis tikėjimas įgauna vilties formą. Bažnyčia mokosi dėkingumo ir vilties iš Mergelės Motinos. Dėl to ir šios liturgijos kulminacija yra himnas Te Deum laudamus, plačiai alsuojantis šlovinimu, garbinimu ir dėkingumu.
Krikščionis, kaip ir Marija, yra vilties piligrimas, sakė Pranciškus, primindamas, kad tokia bus ir 2025 m. jubiliejaus tema: „Vilties piligrimai“. Popiežius paprašė tikinčiuosius visame pasaulyje jau rengtis jubiliejinėms piligrimystėms, o Romos miesto bendruomenę – piligrimus priimti. „Brangūs broliai ir seserys, piligrimystei reikia gerai pasirengti. Štai kodėl metai prieš jubiliejų turi būti skirti maldai. O kas gali būti geresnis maldos mokytojas už mūsų Šventąją Motiną?“
Po mišparų popiežius Pranciškus aplankė prakartėlę Šv. Petro aikštėje. (jm / Vatican News)
