Popiežius: didžioji reforma – garbinti Dievą ir tarnauti žmonėms
„Baigiantis šiai mūsų nueito kelio atkarpai, svarbu pažvelgti į principą ir pagrindą, kuriuo viskas remiasi ir nuo kurio viskas vis iš naujo prasideda – tai įsakymas mylėti Dievą visu savo gyvenimu ir mylėti savo artimą kaip save patį. Ne mūsų strategijos, ne žmogiški apskaičiavimai, ne pasaulio mados, bet meilė Dievui ir artimui yra visa ko esmė“, – sakė Pranciškus ir pakvietė kartu su juo apmąstyti du veiksmažodžius, kurie apibūdina du esminius širdies judesius, – garbinti ir tarnauti.
„Mylėti – tai garbinti. Adoravimas, garbinimas yra pirmasis atsakas, kuriuo galime atsiliepti į neatlyginamai dovanojamą ir stebinančią Dievo meilę. Adoruoti, garbinti iš tiesų reiškia tikėjimu pripažinti, kad tik Dievas yra Viešpats ir kad nuo jo meilės priklauso mūsų gyvenimas, Bažnyčios kelias, istorijos likimas.“ Pasak Pranciškaus, visada yra rizika, kad galime susigundyti mėginti kontroliuoti Dievą, jo meilę įsprausti į savo planus. Tačiau tai būtų ne kas kita kaip stabmeldystė. Turime kovoti su visų rūšių stabmeldyste, kuri visada kyla iš žmogaus tuštybės, sėkmės troškimo, siekimo įtvirtinti save bet kokia kaina, godumo pinigams, karjerizmo. Reikia saugotis ir stabmeldystės, prisidengusios dvasingumu. Turime būti budrūs, kad vietoj Viešpaties į centrą neiškeltume savęs. „Tegul Bažnyčia būna garbintoja: kiekvienoje vyskupijoje, kiekvienoje parapijoje, kiekvienoje bendruomenėje tebūnie garbinamas Viešpats!“
Toliau homilijoje popiežius perėjo prie antro Bažnyčios esmę ir pašaukimą apibūdinančio raktažodžio – tarnauti. „Mylėti reiškia tarnauti, – sakė Pranciškus. Didžiuoju meilės įsakymu Kristus susieja Dievą ir artimą, kad jie niekada nebūtų atskirti. Nėra autentiškos religinės patirties, kuri būtų kurčia pasaulio šauksmui.“
Iš tiesų, tęsė popiežius, galime turėti daug gražių idėjų, kaip reformuoti Bažnyčią, tačiau turime žinoti, kad svarbiausia – garbinti Dievą ir mylėti savo brolius bei seseris. Tai yra didžioji ir amžinoji reforma. Turime būti garbinanti ir tarnaujanti Bažnyčia, kuri plauna sužeistos žmonijos kojas, palydi kelionėje silpnuosius ir atstumtuosius, švelniai išeina pasitikti vargingiausiųjų. „Apie tokią Bažnyčią esame pašaukti svajoti: Bažnyčią, kuri tarnauja visiems, tarnauja mažiausiems. Bažnyčią su atviromis durimis. Bažnyčią –gailestingumo uostą.“
„Brangūs bičiuliai, Sinodo asamblėja baigiasi. Klausėmės vieni kitų, o svarbiausia – turtingoje savo istorijų ir jautrumo įvairovėje klausėmės Dvasios. Šiandien dar nematome visų šio proceso vaisių, tačiau toliaregiškai galime žvelgti į prieš mus atsiveriantį horizontą: Viešpats mus ves ir padės mums tapti labiau sinodine ir misionieriška Bažnyčia, garbinančia Dievą ir tarnaujančia mūsų laikų moterims bei vyrams, nešančia visiems guodžiantį Evangelijos džiaugsmą“, – sakė Pranciškus ir baigdamas homiliją padėkojo visiems keturiems šimtams šios asamblėjos dalyvių: „Broliai kardinolai, broliai vyskupai ir kunigai, seserys ir broliai: už visa tai sakau jums ačiū!“ (jm / Vatican News)
