Popiežius pagerbė G. Napolitano, buvusio Italijos prezidento, atminimą
Popiežius troško malda ir dalyvavimu paliudyti savo asmenišką artumą prezidentui Giorgio Napolitano ir jo šeimai bei pagerbti jį dėl jo kilnios tarnystės Italijai.
Iš Neapolio kilęs žinomas Italijos politikas mirė eidamas 99 metus po ilgos politinės karjeros Italijos komunistų partijoje, Respublikos parlamento Atstovų rūmuose ir Senate, Europos parlamente ir Italijos vyriausybėje. G. Napolitano, pirmasis antrai kadencijai perrinktas Italijos valstybės vadovas, šias pareigas ėjo per dviejų popiežių – Benedikto XVI ir Pranciškaus – pontifikatus, nuo 2006 iki 2015 m., ir per šį laikotarpį su abiem popiežiais neapsiribojo tik gerų tarpvalstybinių Italijos santykių su Vatikanu palaikymu. Savo ryšius su Pranciškaus pirmtaku G. Napolitano aprašė publikacijoje Vatikano dienraštyje „Mano draugas Benediktas XVI“. Eidamas Italijos prezidento pareigas G. Napolitano taip pat naujai išrinkto popiežiaus Pranciškaus atžvilgiu pakartotinai liudijo išskirtinį dėmesį, anot italų apžvalgininkų, viršijantį puikius dvišalius tarpvalstybinius ryšius.
Popiežius Pranciškus, gavęs žinią apie sunkiai sirgusio G. Napolitano sveikatos būklės pablogėjimą, viešai per trečiadienio bendrąją audienciją ištarė paguodos žodžius „šiam tėvynės tarnui“, o, gavęs žinią apie jo mirtį, išreiškė užuojautą velionio našlei ir artimiesiems, kurioje paminėjo prezidento toliaregiškumą svarbių Italijos apsisprendimų metu. Sekmadienį, rugsėjo 24 d., Pranciškus panorėjo asmeniškai sudalyvauti Italijos ir G. Napolitano artimųjų gedule ir gana nelauktai atvyko į Senato rūmus, kad prie buvusio prezidento karsto asmeniškai jį pagerbtų, anot Šventojo Sosto spaudos salės komunikato, dėl G. Napolitano kilnios tarnystės Italijai.
Antradienį, rugsėjo 25 d., Italijos Atstovų rūmuose vyksiančioje atsisveikinimo su G. Napolitano ceremonijoje, kuri bus ne konfesinė, be kitų, kalbą pasakys garsus italų biblistas, kardinolas Gianfranco Ravasi, buvęs Romos kurijos narys, penkiolika metų vadovavęs Popiežiškąjai kultūros tarybai. Kardinolas G. Ravasi, Italijos dienraščiui Corriere patikino, jog jo dalyvavimas bus būdas atsilyginti G. Napolitano už jo dalyvavimą 2012 m. „Pagonių kiemo“ renginyje Asyžiuje – tikinčiųjų ir netikinčiųjų dialoge tema „Dievas – šis Nežinomasis“.
Anot kardinolo, kiti kalbėtojai akcentuos G. Napolitano nuopelnus politikoje, teisėje, jo įsipareigojimą Europoje. Tačiau teisinga, kad valstybės ceremonijoje bus atstovaujama ir dvasiniam aspektui. Kardinolas G. Ravasi pasakojo, kad G. Napolitano visada domėjosi transcendencijos temomis, net jei tai – horizontas, kurio jis nepasiekė. „Norėjau ištirti salos kontūrus, bet atradau vandenyno ribas“, – pažymėjo kardinolas, garsaus filosofo L. Wittgensteino žodžiais paminėjęs netikinčiojo G. Napolitano atvirumą didiesiems klausimams.
Kardinolas taip pat sakė, kad popiežiaus Pranciškaus gestas asmeniškai pagerbti velionį prie jo karsto yra gražus. Pranciškus paliudijo ne tik institucinę pagarbą, bet ir pagarbą žmogui, kuris visada išlaikė savyje moralinę dimensiją ir atvirumą viskam, kas slypi už paviršiaus apraiškų. Kardinolas G. Ravasi paragino nepamiršti, kad Kristus nedvejodamas ėjo į labai pasaulietinę aplinką. Anot jo, tai krikščionybės stiprybė: neužsidaryti savo aptvertame sode, o klausytis, kas anapus, ir klausytis kito, kuris tavęs klauso. (SAK/Vatican News)
