Popiežius Lisabonoje. Jaunimo išpažintys ir vizitas labdaros centre
Penktadienio priešpietį popiežius apsilankė sostinės periferinėje Šv. Vincento Pauliečio parapijoje ir prie jos veikiančiame Centro Paroquial da Serafina, kur susitiko su šio centro, Portugalijos Carito ir kitų Bažnyčios labdarą vykdančių asociacijų darbuotojais.
Centre dirba apie 170 žmonių, kurie išlaiko vaikų darželį, mokyklą, paauglių laisvalaikio centrą, pagyvenusių žmonių globos namus, asmenų su negalia dienos centrą, teikia pagalbą žmonėms į jų namus.
Parapijos bendruomenė nuo pat įsikūrimo šeštojo dešimtmečio pabaigoje, pagal šv. Vincento Pauliečio, artimo meilės apaštalo gyvenimo pavyzdį, siekia mylėti Dievą vargšuose, būti Dievo meilės ženklu vargstantiems broliams ir seserims jų neskiriant pagal rasę, tikėjimą, odos spalvą ar socialinę padėtį.
Popiežius, išklausęs kelių parapijos aplinkoje veikiančių labdaros organizacijų atstovų liudijimus, padėkojo už jų vykdomus labdaros darbus paragindamas ir toliau savo gyvenimą dovanoti kaip meilės dovaną.
Mat meilės darbai yra krikščioniškojo kelio pagrindas ir tikslas. „Jūsų darbai yra konkreti veiksmingos meilės tikrovė, jie padeda neprarasti to, ką darome krypties ir prasmės. Kiekvienas iš mūsų yra dovana, unikali dovana, turinti savo ribas, bet dovana, brangi ir šventa dovana Dievui, krikščionių bendruomenei ir žmonių bendruomenei. Praturtinkime visus kitus ir leiskime praturtinti vieni kitus. Svarbu konkretumas, atidumas tam, kas čia ir dabar, nors jūs tai jau darote rūpestingu ir praktišku dėmesingumu, pagal gražiąsias, portugalų tautai būdingas vertybes“, – pridūrė popiežius.
Atidėjęs į šalį parengtą kalbos tekstą Pranciškus sakė, kad norėtų dar daug ką pasakyti, ypač apie meilės darbų konkretumą. Abstrakti meilė neegzistuoja, jos nėra. Platoniška meilė skrieja orbitoje, tikrovėje jos nėra. Konkreti meilė sutepa rankas. Visi galime savęs paklausti, ar meilė, kurią jaučiu kitiems, yra abstrakti, ar konkreti? Ieškau savo vaizduotėje esančio distiliuoto gyvenimo, kuris neegzistuoja tikrovėje? Pasak Pranciškaus, yra daug nenaudingų gyvenimų – distiliuotų gyvenimų – kurie praeina nepalikdami pėdsako. Tačiau yra tikrovė, kuri palieka pėdsakus ir įkvepia kitus. Neatsižvelgiant į šią naują gyvenimą kuriančią tikrovę negalėtų būti nė PJD. Už tai jums dėkoju, sakė popiežius. (SAK/Vatican News)
