Popiežius priėmė monforiečius – Marijos draugijos narius
Šv. Liudvikas Marija Grinjonas, pažymėjo popiežius, gyveno laikotarpiu, kai Bažnyčia susidūrė su racionalizmo, libertinizmo, jansenizmo srovių iššūkiais. Jis juos priėmė kūrybingai ir be baimės, nors susidūrė su pasipriešinimu ne vien Bažnyčios išorėje, bet ir viduje. Šventojo požiūriu, visus iššūkius vienijo pernelyg didelis žmonių pasitikėjimas pasaulio išmintimi Dievo išminties sąskaita. Tad jis nenuilstamai pamokslavo ir mokė meilės Dievo išminčiai per pamaldumą Marijai iki pat gana ankstyvos mirties – vos 43 metų – vienos misijos metu. Šiandien jo misiją tęsia, pasidžiaugė popiežius, per septynis šimtus vienuolių vyrų, dirbančių 33 kraštuose, taip pat to paties įkvėpimo pasauliečių draugijos.
„Ir šiandien netrūksta sielovadinių iššūkių: tai, pavyzdžiui, individualizmas, kuris kiekvieną uždaro jo paties pasaulėlyje, reliatyvizmas ir hedonizmas, dėl kurių malonumas ar asmeninė nauda tampa kiekvieno pasirinkimo pagrindiniu kriterijumi, vartotojiškas egoizmas, kuris išdžiovina turtingųjų širdis ir lemia neteisingumus vargingųjų atžvilgiu“, – kalbėjo popiežius.
„Ieškokite, kontempliuokite, atskleiskite Išmintį pasaulio širdyje ir pasmerkite jo klaidingą išmintį“, – ši šventojo Liudviko Marijos Grinjono programa galioja ir šiandien. Popiežius Pranciškus paminėjo kitas tris nuostatas, kurios padės sprendžiant dabarties uždavinius. Pirma, tai svetingumas, parodytas Marijos, kai ji ištarė „Taip“ ir priėmė Jėzų – Dievo Išmintį – į savo gyvenimą, tuo pat metu priimdama ir radikalų savo svajonių ir pasirinkimą pasikeitimą. Nuo to laiko Marija nuolankiai dovanojo meilę, kurią pati gavo. Ir šiandien pasauliui taip pat labai reikia svetingumo, o pastarajam – kūrybingumo, kad pasiektų visus visose situacijose.
Šį svetingumą papildo pačių monforiečių misionierių tarptautiškumas, daugiakultūriškumas: į generalinę asamblėją Romoje atvyko misionieriai iš Europos, Karibų, Lotynų Amerikos, Afrikos ir Azijos. Tokia bendruomenė yra dovana, kurią reikia vertinti, auginti ir skleisti.
Visos dorybės veša tada, kai esame mylimi ir gerbiami. Kaip patys esame švelniai apkabinami Dievo Motinos, taip apkabinkime ir kitus, ragino popiežius, kalbėdamas apie pamatinę švelnumo nuostatą, padedančią iškelti savyje ir kituose tai, kas geriausia.
„Jei norite būti drąsūs ir kūrybingi, paverskite Marijos švelnumą savu ir dovanokite jį visiems ir visada!“, – sakė Pranciškus, pridūręs, jog kalba ne apie nusaldintą ir paviršutinį švelnumą, bet apie tokį, kuris gimsta stiprioje širdyje. Tik stipri širdis gali būti iš tiesų švelni. Tokią širdį neabejotinai turėjo t. Olivier Maire, prancūzų monforiečių vyresnysis, 2021 metų rugpjūtį žuvęs nuo rankos to, kurį drąsiai ir dosniai priėmė po savo bendruomenės stogu, norėdamas padėti.
„Jo dosnumas ir drąsa kainavo jam gyvybę dėl beprotiško ir nepaaiškinamo poelgio, ir, apkabindamas čia esančius jo tėvus ir artimuosius, kviečiu jus visus branginti jo pavyzdį: jis priėmė brolį, atleisdamas už jo praeitį ir apkabindamas jį be jokių išskaičiavimų, norėdamas dovanoti jam meilę, švelnumą. Ir mums reikia išmokti taip mylėti, augti tokioje meilėje, būti artimiems, užjaučiantiems ir švelniems“, – sakė popiežius misionieriams monforiečiams. (RK / Vatican News)
