Pranciškus: šeimos džiaugsmas siejasi su gera šeimos politika
Audiencijos dalyviams Pranciškus dėkojo už džiaugsmo būti šeima liudijimą. Tai nereiškia, kad šeimyniniame gyvenime viskas gerai ir nėra problemų, tarsi būtų kažkoks idealus standartas, kurį pritaikius visi tampa laimingi. Priešingai, visi žinome, kad laimingus momentus keičia skausmingi, ramius periodus – neramūs, o kiekvienos šeimos kelias, kaip ir asmenų, skiriasi nuo kitos šeimos kelio. Džiaugsmas būti šeima yra kažkas giliau už kaitą. Tai gilus dėkingumo jausmas – Dievui, sutuoktiniui, vaikams, seneliams, dėdėms, tetoms, broliams, seserims.
Antrasis dalykas, kurį, pasak popiežiaus, jis nori padrąsinti, – geros politikos, skirtos šeimoms ir atliekamos su šeimomis paieškos, remiantis ne kokia nors ideologija ar politinės jėgos interesais, bet Bažnyčios doktrina ir socialine praktika, kalbančios su visomis institucijomis, siekiančios ne dalinio, o bendrojo gėrio. Šis antrasis aspektas papildo pirmąjį. Krikščioniška ir, galima pridurti, tiesiog meile grįsta šeima negali užsidaryti savo kiaute ir sakyti: „kiti kaip sau nori, svarbu, kad mums gerai“. Priešingai, šeima yra natūraliai dėmesinga tam, kas vyksta kaimynystėje, laiptinėje, kvartale, mieste ir šalyje, skleidžia brolybę ir socialinę draugystę. Toks atvirumas slypi Bažnyčios genetiniame kode.
Gera šeimos politika, nebaudžianti šeimų, bet jas remianti, yra vienintelis kelias apgręžti gimstamumo mažėjimą ir įveikti bjaurią demografinę žiemą. Ją simbolizuoja, pasak Pranciškaus, vienas jam papasakotas epizodas: per Šv. Petro aikštę stumtas vaiko vežimėlis, kurio viduje buvo... šuniukas. Gerai, kad ši tema pradedama vis labiau minėti politinėse darbotvarkėse, bet nuo žodžių reikia pereiti prie darbų, nuo nuskausminamųjų prie tikro gydymo. Šeimoms, visiems mums reikia vaikų, pažymėjo popiežius, linkėdamas Šventosios Šeimos ir palaimintųjų sutuoktinių Liudviko ir Marijos Beltrame Quattrocchi užtarimo. (RK / Vatican News)
