Paieška

Vatican News

Popiežius: Jėzaus Širdis keičia mūsų požiūrį į gyvenimą ir pasaulį

Popiežius Pranciškus penktadienį aplankė Romoje veikiančią Italijos katalikų universiteto medicinos fakulteto ligoninę ir aukojo Mišias. Universitetas šiemet mini įkūrimo šimtąsias metines, o jo medicinos fakultetas – šešiasdešimtmetį.

Italijos katalikų universitetas 1921 m. buvo įkurtas Milane. 1961 m. Romoje buvo įkurtas šio universiteto medicinos fakultetas, o 1964 m. pradėjo veikti universitetinė klinika, pavadinta universiteto steigėjo, mediko ir psichologo, kunigo pranciškono Agostino Gemelli vardu. Klinika „Agostino Gemelli“ yra viena didžiausių ligonių Italijoje. Jos pacientas buvo šv. Jonas Paulius. Šių metų vasarą joje buvo gydomas ir popiežius Pranciškus.

Penktadienio rytą ligoninės teritorijoje lauke aukodamas Mišias, homilijoje popiežius pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad ši diena – pirmasis mėnesio penktadienis – maldingumo tradicijoje yra skirta Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai. Švenčiausiosios Širdies vardu pavadintas ir prieš šimtą metų įkurtas Italijos katalikų universitetas. Paminėjęs šį sutapimą, popiežius paragino kartu su juo kontempliuoti Kristaus Širdį ir pasiūlė tris raktažodžius: atminimas, kančia ir paguoda.

Atminimas

Apie ką mums byloja Jėzaus Širdis? Ji primena tai, ką Kristus dėl mūsų padarė: Kristaus Širdis – tai už mus save aukojantis Jėzus. Žiūrėdami į Švenčiausiąją Širdį mes atmename Jėzaus gerumą, kurį jis mums neatlygintinai ir besąlygiškai dovanoja, nepriklausomai nuo mūsų darbų. Popiežius sakė, kad skubėdami, lenktyniaudami, įsipainioję į begalę rūpesčių mes prarandame gebėjimą susijaudinti ir užjausti, nes prarandame sugebėjimą atminti, nemokame sugrįžti į širdį. Be atminties prarandame savo šaknis, o be šaknų neaugame. Popiežius paragino kiekvieną vakarą mintimis peržvelgti per dieną sutiktų žmonių veidus, atsiminti šypsenas ir gerus žodžius. Šitie meilės įkvėpti prisiminimai padės mums iš naujo atrasti save. Popiežius šia proga mintimis sugrįžo į savo paties šioje ligoninėje praleistas dienas, dar kartą padėkojo už čia patirtą rūpestingumą ir meilę.

Kančia

Žiūrėti į Jėzaus Širdį – tai ne tik pamaldumo forma, skirta tam, kad savo viduje pajustume šiek tiek šilumos, tai ne švelnus vaizdinys, sužadinantis pozityvius jausmus. Jėzaus Širdis – tai kenčianti širdis, sužeista iš meilės, perverta dėl mūsų ant kryžiaus. Ji, perverta ir mirusi, mums dovanoja gyvybę. Ką tai reiškia mums? Pasak Pranciškaus, jei iš tiesų norime mylėti Dievą, turime mylėti žmogų, kiekvieną žmogų, ypač tuos, kurie gyvena tokiomis sąlygomis, kokiomis mes matome Jėzaus Širdį, – kenčiančią, kitų apleistą ir atstumtą. Kai tarnaujame kenčiantiems, guodžiame ir džiuginame Kristaus Širdį.

Paguoda

Šis žodis reiškia, kad negalime patys sau įkvėpti stiprybės, bet kad jos gauname iš tų, kurie yra su mumis. Jėzus, Dievas su mumis, yra mūsų stiprybė. Jo Širdis suteikia mums drąsos ištikus nelaimei. Jos mums labai reikia ypač dabar, kai aplinkui mus tiek daug netikrumo. Pandemija mums parodė, kokie esame maži ir pažeidžiami. Jėzaus širdis plaka su mumis ir dėl mūsų. Jėzaus širdis mus guodžia: „Drąsos, nebijokite!“ Jei žvelgiame iš Jėzaus Širdies perspektyvos, keičiasi mūsų požiūris į pasaulį ir gyvenimą, nes, kaip tvirtina šv. Paulius, Kristaus meilė pranoksta bet kokį žinojimą (plg. Ef  3, 19).

„Tad drąsinkime save šiuo tikrumu ir Dievo paguoda“, – sakė Pranciškus. „Prašykime Švenčiausiosios Širdies paguodos, kad galėtume, savo ruožtu, guosti kitus. Prašykime šios malonės, atsiverdami kitiems, imdamiesi padėti vieni kitiems, nešioti vieni kitų naštas.“ (JM / Vatican News)

2021 lapkričio 05, 12:58