Paieška

Vatican News

Popiežius: Eucharistija – nukryžiuota ir dovanojama meilė

Sekmadienį Budapešto Didvyrių aikštėje popiežius Pranciškus aukojo Mišias, kuriomis buvo užbaigtas visą pastarąją savaitę Vengrijos sostinėje vykęs 52 Tarptautinis Eucharistinis kongresas.

Baigiamojoje Eucharistinio kongreso iškilmėje, lotyniškai vadinamoje Statio orbis („Pasaulio stotis“), dalyvavo viso pasaulio katalikų atstovai, taip pat ekumeniniai Bažnyčių ir krikščioniškųjų bendruomenių delegatai. Tarp baigiamųjų Mišių dalyvių buvo Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus. Bažnyčiai Lietuvoje atstovavo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Tarptautinio Eucharistinio kongreso baigiamųjų Mišių homilijoje popiežius Pranciškus komentavo šio sekmadienio Evangelijoje skambėjusį Jėzaus klausimą: kuo jūs mane laikote? Kas aš jums esu? Šis klausimas įstūmė apaštalus į keblią padėtį, bet kartu ir žymėjo labai svarbų posūkį jų kelionėje paskui mokytoją. Atsakymas į šį klausimą atnaujino jų mokinystę. Tas pats klausimas šiandien yra skirtas ir mums. Ir iš mūsų, kaip iš apaštalų, Jėzus tikisi trijų dalykų: kad jį skelbtume, kad žiūrėtume į pasaulį jo akimis, kad juo sektume.

Skelbti Jėzų

Į klausimą: „O jūs kuo mane laikote?“ Petras, kaip visos grupės atstovas, atsakė: „Tu esi Mesijas“. Petras keliais žodžiais pasakė viską. Jo atsakymas teisingas. Pasak popiežiaus, gali keistai atrodyti, kad po šio išpažinimo Petrui ir kitiems mokiniams Jėzus įsako niekam apie jį nekalbėti. Kam toks drastiškas draudimas? Dėl labai konkrečios priežasties: atsakymas, kad Jėzus yra Mesijas, yra teisingas, bet ne visas. Visada tyko pavojus skelbti netikrą mesijiškumą – tokį, kokio norėtų žmonės, o ne tokį, kurio nori Dievas. Pasak Pranciškaus, būtent nuo tos akimirkos Jėzus pradėjo palaipsniui atskleisti visą savo tikrą tapatybę – savo velykinę tapatybę, kurią randame Eucharistijoje. Jėzus aiškina, kad jo misija baigsis prisikėlimo šlove, tačiau prieš tai teks pereiti per kryžiaus pažeminimą. Eucharistija, sakė Pranciškus, mums primena, kas yra Dievas. Eucharistijoje matome Dievą kaip laužomą duoną, kaip nukryžiuotą ir dovanojamą meilę.

Žiūrėti į pasaulį kartu su Jėzumi

Petro reakcija į Viešpaties žodžius apie kančią ir mirtį yra labai žmogiška: kai susiduria su kryžiumi, su skausmo perspektyva, žmogus maištauja. Petras, išpažinęs Jėzų kaip Mesiją, pasipiktina girdėdamas žodžius apie Jėzaus laukiančią kančią, mėgina jį atkalbėti. Žmonės bėga nuo kryžiaus: taip buvo praeityje, taip yra ir šiandien. Tačiau tik kryžius gali pagydyti žmogų. Nukryžiuotojo akivaizdoje išgyvename vidinę kovą, skaudų konfliktą tarp mąstymo Dievo ir žmonių mintimis. Popiežius patikslino, kad jis čia kalba ne apie skirtumą tarp tikinčių ir netikinčių žmonių. Esminis skirtumas yra tarp tikrojo Dievo ir mūsų ego dievo. Koks didelis skirtumas yra tarp jo, kuris tyloje viešpatauja nuo kryžiaus, ir mūsų norimo netikro dievo, kuris valdytų pasaulį galinga ranka ir nutildytų visus priešus! Kaip skiriasi Kristus, kuris save aukoja su meile, nuo pasaulio liaupsinamų mesijų! Jėzus mus supurto. Jis nesitenkina tikėjimo deklaracijomis, bet prašo, kad mes apvalytume savo religingumą suklupę prieš jo kryžių, prieš Eucharistiją.

Sekti Jėzumi

Ką reiškia eiti paskui Jėzų? Tai reiškia eiti per gyvenimą su tokiu pat pasitikėjimu, kaip ir jis, būti Dievo mylimais vaikais, sakė Pranciškus. Tai reiškia elgtis taip, kaip mūsų mokytojas, kuris atėjo tarnauti, o ne kad jam būtų tarnaujama. Tai reiškia kasdien išeiti susitikti su broliais ir seserimis. Tai daryti mus ragina Eucharistija – save suvokti kaip vieną kūną, laužyti save kaip kitiems dovanojamą duoną. „Brangieji broliai ir seserys, leiskime, kad susitikimas su Jėzumi Eucharistijoje mus perkeistų, kaip perkeitė didžius ir drąsius šventuosius“, – sakė Pranciškus, visų pirma paminėdamas Vengrijos šventuosius.

Padėka Eucharistinio kongreso organizatoriams ir dalyviams

Po Mišių, prieš baigiamąjį palaiminimą, popiežius Pranciškus vadovavo tradicinei sekmadienio vidudienio „Viešpaties angelo“ maldai ir šia proga sakytoje trumpoje kalboje padėkojo visiems, kas prisidėjo prie Budapešte vykusio Tarptautinio Eucharistinio kongreso rengimo, ir tiems, kurie jame dalyvavo. „Dėkoju didelei Vengrijos krikščionių šeimai, broliams ir seserims katalikams ir kitų konfesijų krikščionims“, – sakė Pranciškus. „Nuoširdžiai sveikinu patriarchą Baltramiejų, mano brolį, kuris mus pagerbė savo buvimu. Dėkoju broliams vyskupams, kunigams, pašvęstiesiems vyrams ir moterims ir visiems jums, brangūs tikintieji. Ypatingą padėką skiriu tiems, kurie sunkiai dirbo, rengdami Eucharistinį kongresą ir šios dienos šventę.“

Šia proga popiežius taip pat paminėjo tą pačią dieną ir maždaug tuo pačiu metu kitoje šalyje, netoliese esančioje Lenkijoje vykusią beatifikacijos iškimę, kurios metu buvo paskelbti palaimintaisiais du Evangelijos liudytojai – kardinolas Stefanas Wyszynskis ir sesuo Elzbieta Róża Czacka. (JM / Vatican News)

2021 rugsėjo 12, 13:24

Tris kartus per dieną kalbėdami „Viešpaties Angelo“ maldą, minime Įsikūnijimo slėpinį. Kalbėti šią maldą pakviečia 6 val. ryto, vidudienį ir vakarop, apie 18 val. suskambantis varpas. Ši malda pavadinta pirmaisiais jos žodžiais „Viešpaties Angelas apreiškė Marijai“ („Angelus Domini nuntiavit Mariae“). Ją sudaro trys trumpi sakiniai apie Jėzaus Kristaus Įsikūnijimą ir trys „Sveika, Marija“. Popiežius šią maldą kalba Šv. Petro aikštėje kiekvieno sekmadienio ir šventadienio vidudienį. Pradžioje popiežius pasako trumpą kalbą, pasiremdamas tos dienos skaitiniais. Pabaigoje pasveikina maldininkus. Nuo Velykų iki Sekminių šią maldą pakeičia Velykinė „Regina Coeli“ malda, skelbianti Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Pabaigoje tris kartus sukalbama „Garbė Dievui“. 

Paskutiniai Vidudienio maldos susitikimai

Skaityk viską >