Kvietimas į popiežiaus muziejų Dolomitų kalnuose
Albino Luciani buvo išrinktas popiežiumi 1978 metų rugpjūtį ir mirė tų pačių metų rugsėjį. Jo įpėdinis iš Krokuvos Karolis Wojtyla apie savo pirmtaką ištarė garsiąją sentenciją, jog popiežius Albino Luciani – Romos vyskupo tarnystę vykdęs tik trisdešimt tris dienas – buvo „labiau parodytas, nei pamatytas“. Muziejus, į kurį lankytojai kviečiami „pamatyti“ Albino Luciani gyvenimo liudijimų, veikia jo gimtinėje – Italijos šiaurės rytų Belluno provincijos kaime Canale d'Agordo.
Muziejuje eksponuojami Albino Luciani gyvenimą ir kunigystės pašaukimą liudijantys daiktai. Jie eksponuojami Luciani gimtajame name, kuriame jis gimė 1912 m., išgyveno Pirmąjį pasaulinį karą ir paauglystėje patyrė badą, kur lankė mokyklą, išgirdo pašaukimą į kunigus ir, atsiliepęs į jį, sekė Apvaizdos nurodytu gyvenimo keliu, atvedusiu nuo Canale d'Agordo iki Vatikano.
Albino Luciani dažnai sugrįždavo į gimtinę jau būdamas kunigas ir vyskupas, tačiau to nesuspėjo padaryti tapęs popiežiumi. Tačiau per keletą bendrųjų audiencijų savo katechezėse mėgdavo pasidalyti prisiminimais apie gimtąjį kaimą Dolomitų Alpių apsuptyje ir savo valstietišką kilmę, kuklų šeimos gyvenimą, nuoširdų tėvų ir artimųjų pamaldumą, ypač motinos Bortola Tarancon, taip pat tėvo Giovanni Luciani, kurį matydavo retai – dėl šeimos ir apskritai regione paplitusio neturto jis buvo priverstas šeimą išlaikyti uždarbiaudamas užsienyje.
Luciani muziejus neseniai įsigijo retą eksponatą iš Pirmojo pasaulinio karo: rožinį, pagamintą iš granatos šratų su kryžiumi iš dviejų sulydytų gilzių. Popiežiaus gimtasis kaimas buvo prie pat dviejų kariavusių valstybių – Italijos karalystės ir Austrijos imperijos – sienos. Du popiežiaus dėdės, motinos broliai, kariavo fronte. O popiežiaus motina nuolat kalbėdavo rožinį, kad abu broliai saugūs grįžtų į namus ir greitai pasibaigtų karas. Muziejuje eksponuojamas rožinis simboliškai liudija įvykdytus pranašo Izaijo žodžius: „Jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis – į geneklį medžiams genėti. Viena tauta nebekels kalavijo prieš kitą, nebebus mokomasi kariauti“ (Iz 2, 4). Rožinį galima pamatyti popiežiaus Jono Pauliaus I tėvų miegamajame.
Gyvenimo šventumu garsėjęs Albino Luciani – popiežius Jonas Paulius I – tituluojamas garbinguoju Dievo tarnu. Gimtojoje vyskupijoje pradėta jo beatifikacijos byla jau užbaigta, pripažintos jo krikščioniškos herojiškos dorybės, Romoje tikrinami dokumentai dėl galimo stebuklingo įvykio, kurį patvirtinus kandidatą į šventuosius galima skelbti palaimintuoju.
Nuolankumo dorybė yra bene pagrindinis Luciani gyvenimo šventumo bruožas. Ją A. Luciani pasirinko kaip vyskupo šūkį ir vadovavosi visą gyvenimą Vittorio Veneto vyskupijoje, Venecijos patriarchate, Italijos vyskupų konferencijoje ir galop Romoje, Visuotinio Bažnyčios ganytojo soste.
1958 metų pabaigoje tapo vyskupu – jį Šv. Petro bazilikoje konsekravo popiežius šv. Jonas XXIII. Netrukus po konsekravimo Albino Luciani apsilankė gimtinėje. Per 1959 metų Trijų karalių iškilmės Mišias Canale d'Agordo kaimo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje jis pasakė įsimintinus žodžius apie save, jau vyskupą, kaip purvą ir paprastas dulkes. Štai ištrauka iš Albino Luciani kreipimosi:
(SAK / Vatican News)