Tatuiruotė, kurią pabučiavo popiežius
Pranciškus per susitikimą su Lidia Maksymowicz, Antrąjį pasaulinį karą ir Aušvico koncentracijos lagerį išgyvenusia baltaruse, pabučiavo ant jos rankos prieš beveik aštuonis dešimtmečius nacių ištatuiruotą kalinės numerį: 70072.
Lidia Maksymowicz pateko į nacių mirties stovyklą būdama maža mergaitė, į konclagerį ją išvežė su tėvais, apkaltintais antinaciškų partizanų Minske rėmimu. Lenkijoje gyvenanti moteris į Italiją atvyko Castellamonte gyvos atminties instituto Turine kvietimu pristatyti atsiminimų knygos ir susitikimuose su jaunimu įspėti dėl totalitarinių sistemų grėsmes žmonijai.
Po susitikimo su popiežiumi, įvykusiu pasibaigus trečiadienio bendrajai audiencijai, Lidia Maksymowicz pasidalijo įspūdžiais su Vatican News, Šventojo Sosto žinių portalu. Jos susitikimo su popiežiumi vaizdo įraše matyti, kad iškart po to, kai popiežius pabučiavo nacių mirties lagerio simbolį ant jos rankos, moteris jį stipriai apkabino.
Lidia Maksymowicz sakė gerai atsimenanti 2016 metais popiežius vizitą Aušvice, stebėdama popiežiaus apsilankymo vaizdus įsidėmėjo, kad popiežius Pranciškus Aušvice nesakė kalbų – jis kalbėjo gestais.
„Kaip anuomet, taip ir dabar jis nieko nepasakė, o pabučiavimo gestu mane sustiprino ir sutaikino su pasauliu“, – pasakė Lidia Maksymowicz, viena iš nedaugelio gyvų nacių mirties lagerius išgyvenusių žmonių pasaulyje. Moteris yra sakiusi, jog jaučiasi savo vaikystės patirčių įpareigota skelbti apie patirtą žiaurumą.
Lidiai buvo pusantrų metų, kai ją su motina ir seneliais uždarė į nacių lagerį, joms vienai po kitos buvo ištatuiruoti kalinių numeriai, o vėliau jos buvo išskirtos. Po karo mergaitę įsidukrino šeima iš Lenkijos. Gerokai vėliau, būdama aštuoniolikos metų, Lidia vėl susitiko su savo biologine motina. Tatuiruotė padėjo nustatyti ryšį, pagal numerį taip pat nustatyta, kad mergaitė buvo laikoma Aušvico lagerio vaikų bloke, kur žiaurumu pagarsėjęs gydytojas J. Mengele vykdė medicininius eksperimentus su vaikais.
Lidia Maksymowicz pasidžiaugė, kad jos susitikimas su popiežiumi Pranciškumi įvyko šį trečiadienį, dieną, kai Lenkijoje minima Motinos diena, nes ji turi dvi motinas – biologinę motiną baltarusę, nuo kurios buvo atskirta koncentracijos lageryje, kai buvo trejų metų amžiaus, ir lenkę, kuriai yra dėkinga, nes ji ją išgelbėjo po išlaisvinimo iš nacių mirties lagerio.
Ji sakė labai gerbianti popiežius šv. Joną Paulių II ir Pranciškų, per televiziją stebinti popiežiaus vadovaujamą liturgiją, už jį kasdien meldžiasi. Lidia Maksymowicz popiežiui Pranciškui padovanojo paveikslą, kuriame pavaizduota maža mergaitė su savo mama prie Aušvico stovyklos vartų, ir krikštasūnio kunigo palaimintą rožinį.
Lidia Maksymowicz portalui Vatican News pasakė, kad, nors ją slegia amžiaus našta, ji jaučia pareigą visomis išgalėmis vykdyti misiją – palaikyti gyvą totalitarinių režimų įvykdyto žiaurumo atminimą, jį perduoti jaunosioms kartoms, gyvenančioms iškylančio naujo nacionalizmo ir rasizmo aplinkoje.
„Pasaulio ateitis – jūsų rankose. Raginu, lankykitės buvusiose mirties stovyklose – Aušvice ir Birkenau – supraskite, kokie baisūs dalykai ten įvyko. Gyvybiškai svarbu, kad tokie žiaurumai daugiau niekada nepasikartotų, sakė Lidia Maksymowicz. (SAK / Vatican News)
