Paieška

Vatican News

Popiežius Pranciškus: garbinkime Dievą, o ne stabus

Sausio 6-osios rytą popiežius Pranciškus Šv. Petro bazilikoje, aukojo šią dieną švenčiamos Viešpaties Apsireiškimo iškilmės Mišias.

Evangelistas šv. Matas pasakoja apie tris išminčius iš Rytų šalies, kurie po ilgos kelionės pasiekę Betliejų, „pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino“ (Mt 2, 11). Garbinti Viešpatį nėra lengva, sakė popiežius. Tam reikia dvasinės brandos, kurią įmanoma pasiekti tik įdėjus nemažai pastangų, tik po ilgokos dvasinės kelionės. Aišku, žmogus jaučia savyje garbinimo poreikį. Tačiau jei stinga dvasinio pasirengimo, jam gresia pavojus garbinti ne Dievą, bet stabus, būti ne Dievo garbintoju, bet stabmeldžiu.

Iš šios dienos Žodžio liturgijos galime pasimokyti, ką reiškia būti tikrais Viešpaties garbintojais, sakė popiežius ir toliau homilijoje komentavo tris Mišių skaitinių raktažodžius – „pakelti akis“, „leistis į kelionę“, „pamatyti“.

„Pakelki akis, pažvelki aplinkui“ (Iz 60, 4), – ragina pranašas Izaijas pirmajame skaitinyje. Šie žodžiai buvo skirti iš tremties sugrįžusiai, nukamuotai Dievo tautai. Tai raginimas atidėti į šalį skundus, nematyti tik sunkios praeities, išsivaduoti iš siauros vizijos. Viešpats prašo juo pasitikėti, nes jis tikrai rūpinasi visais. Kai pakeliame akis į Dievą, gyvenimo problemos niekur nedingsta, tačiau jaučiame, kad Viešpats suteikia mums jėgų su jomis dorotis, kalbėjo popiežius.

Antrasis žodis – keliauti. Šios dienos Evangelija sako, kad trys išminčiai iš Rytų šalies, norėdami pagarbinti Betliejuje gimusį kūdikį, turėjo leistis į ilgą kelionę. Kelionė visada reiškia transformaciją, pokyčius, sakė Pranciškus. Po kelionės žmogaus jau nebėra toks pat, koks buvo. Keliaujantieji visada pamato kažką nauja, susipažįsta su žmonėmis, pasipildo jų žinios. Kelionės sunkumai sustiprina valią, užgrūdina charakterį. Taip ir su garbinimu – neįmanoma garbinti Viešpaties neišgyvenus vidinio brendimo. Keliaudami per gyvenimą mes palaipsniui tampame vis brandesniais Viešpaties garbintojais. Iš patirties žinome, kad vienaip garbina Dievą trisdešimtmetis, o kitaip penkiasdešimties metų sulaukęs žmogus. Tie, kurie leidžia, kad juos formuotų malonė, su laiku tobulėja. „Jei mūsų išorinis žmogus vis nyksta, tai vidinis diena iš dienos atsinaujina“ (2 Kor 4, 16), – sako šv. Paulius. Turime mokytis iš gyvenimo kelionės, pažymėtos neišvengiamais sunkumais, neleisdami, kad nuovargis, nuopuoliai ir nesėkmės atimtų iš mūsų ryžtą. Nuolankiai pripažindami savo pažeidžiamumą turime ištvermingai žengti link Viešpaties Jėzaus.

Ir štai, tęsė popiežius, priėjome prie trečiojo žodžio, kuriuo į mus prabyla šios dienos liturgija, – pamatyti. Evangelistas rašo: „Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino“. Jie pamatė varganą vaikelį su motina. Tačiau šie išmintingi žmonės, atvykę iš tolimos šalies, sugebėjo matyti ne tik tai, kas regima akims, bet įžvelgti giliau, atpažinti gimusiame vaikelyje Viešpatį. Toks matymo būdas, peržengiantis regimybę, mus įgalina garbinti Viešpatį, dažnai paslėptą paprastose situacijose, nuolankiuose ir atstumtuose žmonėse. Tai žvilgsnis, kurio neapgauna ekshibicionizmo fejerverkai, kuris kiekviena proga siekia matyti tai, kas nepraeina.

„Tegul Viešpats Jėzus mus padaro tikraisiais garbintojais, savo gyvenimu liudijančiais jo meilės planą, skirtą visai žmonijai. Prašykime malonės kiekvienam iš mūsų ir visai Bažnyčiai, kad mokėtume garbinti, garbinti be paliovos, melstis garbinimo malda, nes tik Dievas turi būti garbinamas“, – baigė homiliją Pranciškus.

* * *

Senu papročiu, Viešpaties Apsireiškimo iškilmės Mišių metu paskelbiamas svarbiausių liturginių švenčių kalendorius. Po Evangelijos, dar prieš popiežiaus homiliją, diakonas giedodamas pranešė pagrindinių kilnojamų švenčių datas.

„Brangieji broliai ir seserys, Viešpaties šlovė apsireiškė ir visada bus su mumis, iki Jo sugrįžimo. Laiko tėkmėje mes minime ir išgyvename išganymo slėpinius. Visų liturginių metų centras yra Viešpaties nukryžiavimo, mirties ir prisikėlimo Tridienis, kuris pasieks kulminaciją Velykų sekmadienį, balandžio 4-ąją. Kiekvieną sekmadienį, savaitės Velykas, šventoji Bažnyčia švenčia šį nuostabų įvykį, kuriuo Kristus nugalėjo nuodėmę ir mirtį.“ Diakonas paminėjo ir kitas nuo Velykų datos priklausančias šventadienių datas: gavėnios metą pradedantis Pelenų trečiadienis šiemet bus minimas vasario 17-ąją, Viešpaties Žengimo į dangų šventė  – gegužės 13-ąją, Sekminės – gegužės 23 d. Kiti nauji liturginiai metai prasidės pirmąjį Advento sekmadienį, lapkričio 28 d. (JM / Vatican News)

2021 sausio 06, 11:36