Paieška

Vatican News
2020.11.30 GIUSTIZIA SOCIALE

Popiežiaus žodžiai Amerikos teisėjų konferencijai

Lapkričio 30–gruodžio 1 dienomis vyko virtuali abiejų Amerikos kontinentų teisėjų konferencija apie socialinį teisingumą. Tarp jos organizatorių – Popiežiškoji mokslų akademija, tarp pranešėjų – popiežius Pranciškus, kuris taip pat pasiuntė sveikinimą konferencijos dalyviams iš Argentinos, Bolivijos, Brazilijos, Kanados, Čilės, Kolumbijos, Kosta Rikos, Kubos, Ekvadoro, JAV, Gvatemalos, Hondūro, Jamaikos, Meksikos, Peru, Urugvajaus ir Venesuelos. Konferencijoje dalyvavo ir vienos Afrikos valstybės – Maroko – atstovai.

Tardamas pasisveikinimo žodį teisėjams ir teisėjoms, kurių dalį jau buvo sutikęs Vatikane, popiežius Pranciškus pasidžiaugė, kad jie rado laiko atsitraukti nuo įprastų darbų tam, kad pagalvotų ir išgirstų, ką mąsto kiti apie tai, kaip kurti socialinį teisingumą, naujo pobūdžio socialinį teisingumą.

„Tikiu, kad tai jums padės geriau įvykdyti savo misiją ir socialinę atsakomybę. Šis renginys yra tarsi gydomasis tepalas visuomenei, kuri šiandien gana įtariai ir nepasitikinčiai žvelgia į tuos, kurie turi galią nuspręsti, kas yra teisinga ir kas ne“, – sakė popiežius Pranciškus. Teisingumo funkcija yra pamatinė: ji išgydo vargšą, gaivina planetą, saugo motiną žemę ir visus jos vaikus. 

„Ryžtingai ir drąsiai priimkite jums tenkančią malonę. (...) Atsiminkite, kad kai teisingumas iš tiesų yra teisingas, šalys yra laimingos, o jų gyventojų orumas užtikrintas. Joks nuosprendis nėra teisingas, joks įstatymas nėra teisėtas, jei to vaisiai yra daugiau nelygybės, mažiau teisių, daugiau menkinimo ir prievartos“, – įžanginiame sveikinimo žodyje sakė popiežius Pranciškus. 

Kitoje video žinioje Šventasis Tėvas pasidalijo keliomis įžvalgomis apie idėjas ir situacijas, kurios gali tapti socialinio teisingumo permąstymo ir perkūrimo pamatais. 

Visų pirma, reikia matyti tikrovę, neatskirti idėjų nuo tikrovės, o šios dabartinis vaizdas nėra malonus: maža žmonijos dalis gyvena pertekliuje, o didžiosios ir vis didėjančios žmonijos dalies žmogaus teisės yra paminamos. 

Antra, reikia būti atidiems būdams, kuriais gimsta ir sklinda teisingumas. Tai turėtų būti kolektyvinis, bendras darbas, kuriame dalyvauja visi ir visos, vienijami gerų intencijų, suprantantys, kad teisingumo gėrio, kaip ir meilės, reikia siekti kiekvieną dieną, nes kiekvieną akimirką kyla pagunda nukrypti nuo kurso. 

Trečia, mums būtina gerojo samariečio nuostata, kuri pakeistų dažną arba nuolatinį abejingumą ir nesidomėjimą kitais, ypač silpniausiais. Turime pripažinti, jog įpratome juos aplenkti ir nesidomėti problemomis tol, kol jos mums patiems nesmogia tiesiogiai. Turime išmokti pamatyti kito skausmą ir siekti jį palengvinti, nelikti abejingumo kultūros dalimi. 

Ketvirtas pamatinis elementas kuriant naują socialinį teisingumą yra istorija, mąstymas apie istoriją, kurioje gausu kovų, laimėjimų, pralaimėjimų. Joje rasime ir tuos, kurie išliejo savo kraują ir atidavė gyvybę už žmonijos gėrį. Praeityje slypi ir dabartinio socialinio teisingumo šaknys. 

Penkta, sunku būtų kurti socialinį teisingumą ignoruojant tautą, tautas, nesijaučiant tautos dalimi, pretenduojant būti apšviestu elitu. Tauta yra dar vienas pamatinis elementas socialiniam teisingumui, kuris siekia įtraukti, integruoti ir pakelti suklupusį. Evangelija, anot popiežiaus, taip pat prašo būti Dievo tauta, o ne Dievo elitu. Elitizmo kelias galiausiai atveda į gerai žinomas klerikalizmo formas, kurios tik apsimeta, kad yra tautos dalis ar daro kažką dėl jos. 

„Galiausiai noriu pasiūlyti, kad permąstydami socialinio teisingumo idėją patys būtumėte solidarūs ir teisūs. Solidarūs kovodami prieš struktūrines skurdo, nelygybės, bedarbystės, žemės ir pastogės trūkumo priežastis. (...) Kovodami prieš tuos, kurie neigia socialines ir darbo teises. Kovodami prieš kultūrą, kuri leidžia išnaudoti, pavergti kitus, atimdama jų orumą. Nepamirškite, kad solidarumas pačia giliausia prasme yra būdas kurti istoriją“, – kalbėjo popiežius. 

Šventasis Tėvas pridūrė, jog vykdydami teisingumą, kuris suteikia vargšams būtiniausius dalykus, neatiduodame to, kas priklauso mums ar kitiems, bet grąžiname tai, kas priklauso vargšams. Jis priminė Bažnyčios socialinės doktrinos principą, kad sukurtieji gėriai priklauso visiems. Tad krikščioniškos tradicijos akyse privati nuosavybė yra natūrali teisė, tačiau išvestinė ir neabsoliuti. Privačios nuosavybės teisė visada turi išsaugoti socialinę, visuomeninę funkciją. Negalime statyti socialinio teisingumo ant nelygybės, kurios prielaida yra turto koncentravimas, pamatų. 

„Brangūs teisėjai, jums linkiu puikių mąstymo dienų. Linkiu, kad tai, ką pasakysite apie socialinį teisingumą, neliktų eilinė teorija, bet taptų nauja ir skubiai reikalinga teismo praktika, kuri leistų žmonijai artimiausioje ateityje gyventi didesnėje pilnatvėje ir taikoje. Jums linkiu viso ko geriausio. Tegu Dievas jus laimina“, – sakė popiežius Pranciškus teisėjams ir teisėjoms iš Amerikos kontinentų ir Afrikos. (RK / Vatican News)

2020 gruodžio 01, 14:14