Pasaulinė vargstančiųjų diena. Kitiems padovanota meilė yra tikrasis mūsų turtas
Mišių homilijoje Šventasis Tėvas komentavo šio sekmadienio Evangelijoje skambantį Jėzaus palyginimą apie šeimininką, kuris pavedė tarnams valdyti visą savo turtą: vienam davė penkis talentus, kitam – du, trečiam – vieną. Pasak popiežiaus, šis palyginimas kalba apie mūsų gyvenimą, apie tris esminius jo etapus – pradžią, vidurį ir pabaigą.
Viskas prasideda nuo didelio gėrio: šeimininkas nepasilaiko savo turtų sau, bet išdalina juos tarnams, kiekvienam pagal galimybes (plg. Mt 25, 15). Paskaičiuota, pastebėjo Pranciškus, kad vienas talentas atitiko maždaug dvidešimties metų darbo užmokestį, tad čia kalbama apie didžiulį turtą. Panašiai yra ir mūsų gyvenime: viskas prasidėjo nuo Dievo malonės. Tėvas atidavė į mūsų rankas daug brangių dalykų, patikėjo mums skirtingus talentus. Dievas atidavė į mūsų rankas savo brangenybes, nes jis pažįsta mus kiekvieną ir žino, ką sugebame. Jis mumis pasitiki, nepaisant mūsų silpnumo.
Palyginimo centre – tarnavimas. Mes esame tarnai. Esame pašaukti tarnauti, tai yra taip panaudoti gautus talentus, kad mūsų gyvenimas būtų prasmingas, sakė popiežius. Koks gi turėtų būti tarnavimo stilius? Evangelijoje geri tarnai yra tie, kurie rizikuoja. Jie nėra atsargūs ir baikštūs, nepasilaiko sau to, ką gavo, bet leidžia į apyvartą. Jei mūsų turimo gėrio neinvestuojame – jį prarandame. Mūsų gyvenimo didybė priklauso ne nuo to, kiek sutaupome, bet nuo to, kiek vaisių duodame. Evangelija moko, kad nėra ištikimybės be rizikos. Būti ištikimam Dievui reiškia paaukoti savo gyvenimą, leisti, kad tarnavimas būtų svarbiau už visa kita. Liūdna, kai krikščionys tik teisinasi, įsikibę taisyklių ir įsakymų. To nepakanka. Būti ištikimiems Jėzui – tai daugiau negu vien tik nedaryti klaidų.
Tad kaip tarnauti pagal Dievo valią? Šeimininkas paaiškina neištikimam tarnui: „Tau reikėjo leisti mano pinigus į apyvartą, ir sugrįžęs aš būčiau gavęs juos su palūkanomis“ (Mt 25, 27). Pasak Pranciškaus, vargstantys žmonės yra tarsi bankininkai, kurie gali duoti ilgalaikių palūkanų. Jie garantuoja mums amžinąsias pajamas ir jau dabar leidžia mums praturtėti meile. Didžiausias skurdas, su kuriuo turime kovoti, yra meilės stoka.
Ką mums sako palyginimo pabaiga? Bus tokių, kurie turės daug, ir tokių, kurie, iššvaistę savo gyvenimą, liks be nieko. Gyvenimo pabaigoje bus atskleista visa tiesa: baigsis apgaulingas įsivaizdavimas, kad sėkmė, valdžia ir pinigai padaro gyvenimą prasmingą, suvoksime, kad tik dovanojama meilė yra tikrasis turtas, sakė Pranciškus. (JM / Vatican News)
