Paieška

Vatican News

Popiežius jauniesiems ekonomistams: taisykime griūvančius namus

Baigėsi tris dienas vykęs virtualus susitikimas „The Economy of Francesco“ – „Pranciškaus ekonomika“, kuriame nuotoliniu būdu dalyvavo arti trijų tūkstančių jaunų ekonomistų ir verslininkų iš beveik šimto dvidešimties pasaulio šalių. Prieš renginio pabaigą, šeštadienio vakarą, į jame dalyvavusį jaunimą kreipėsi popiežius Pranciškus.

Šis virtualus susitikimas Asyžiuje nėra pats sau tikslas, bet pirminis atspirties taškas proceso, kurį esame pakviesti išgyventi kaip pašaukimą, kultūrą ir susitarimą, sakė Pranciškus jaunimui ir toliau komentavo šiuos tris savo pasiūlytus raktažodžius.

Asyžiaus pašaukimas

„Pranciškau, sutaisyk mano namus, juk matai, kad jie griūva“ – šie žodžiai paskatino imtis veiklos Pranciškų Asyžietį. Šiandien jie skamba kaip ir mums visiems skirtas raginimas, sakė popiežius, pridurdamas, kad jis dėmesingai sekė pasirengimų šiam susitikimui procesą, matė, kaip greitai buvo atsiliepta į kvietimą, nes jaunimas supranta, kad negalima ramiai sau toliau gyventi taip, kaip gyvenome lig šiol. „Jūs žinote, kad skubiai reikalingas naujas ekonominis diskursas, skubiai reikia atsakingai pripažinti faktą, kad dabartinė pasaulio sistema yra įvairiais požiūriais netvari, kad kenčia „mūsų sesuo Žemė“, kuri yra engiama ir apiplėšiama, kaip ir nemaža dalis vargą kenčiančių jos gyventojų.“

Dabartinė padėtis, kurios sunkumą dar labiau išryškino COVID-19 pandemija, reikalauja atsakingo visų mūsų atsakymo. Tai ypatingai aktualu jaunajai kartai, nes nuo dabartinių veiksmų ir šiandien priimamų sprendimų priklausys gyvenimas ateityje. Dėl to ir jauni žmonės privalo dalyvauti ten, kur kuriama jų ateitis, ne tik ateitis, bet ir dabartis.

Naujoji kultūra

Mums reikia pokyčių; mes norime pokyčių; mes stengiamės, kad jie vyktų, tęsia Pranciškus. Tik bėda, kad nežinome, kaip atsiliepti į daugelį mus užklupusių sunkumų, matome analizių ir diagnozių fragmentiškumą, kuris galiausiai blokuoja bet kokį galimą sprendimą. Iš esmės mums trūksta reikiamos kultūros, kuri mums padėtų atsiverti naujoms vizijoms, idėjoms ir programoms. Mums taip pat trūksta tokio dvasingumo, kuris padėtų išsivaduoti iš vienos dominuojančios logikos.

Ieškant sprendimų, reikalinga nauja lyderystė, kuri sugebėtų plėtoti naująją kultūrą. Reikia bendruomenių ir institucijų vadovų, kurie imtųsi problemų sprendimo, neužsidarydami savo nepasitenkinime, nesekdami, kad ir nesąmoningai, ideologijomis, kurios nesugeba pašalinti neteisingumo iš žmonių gyvenimo, o tik paralyžiuoja bet kokį veikimą. Kaip teisingai pastebėjo Benediktas XVI, kalbėdamas apie badą, kuris yra viena rimčiausių mūsų laikų pasaulio problemų: badas priklauso ne nuo materialinių išteklių trūkumo, bet pirmiausiai nuo socialinių išteklių trūkumo, nuo neadekvačių institucinių sprendimų.

Matydami dabartinę socialinę ir ekonominę krizę, kurią šiandien kenčia daug žmonių ir kuri kelia pavojų jų dabarčiai ir ateičiai, negalime toleruoti, kad būtų teikiama pirmenybė tiems sektoriams, kurie netarnauja bendrajam gėriui. Turime sugrįžti, sakė popiežius, prie „bendrojo gėrio mistikos“. Atvirumas ir dėmesingumas visiems, nepaisant tarp žmonių esančių savaime suprantamų skirtumų, yra esminė bet kokios pertvarkos, taigi ir ekonominiame, politiniame ir socialiniame gyvenime vyraujančios mąstysenos kaitos sąlyga. Popiežius pabrėžė, kad negana vien sutelkti dėmesį į paliatyvių filantropinių priemonių paiešką, taip pat negana tik užtikrinti vargstantiesiems būtiniausių poreikių patenkinimo, bet reikia struktūriškai pripažinti, jog patys vargstantieji turi pakankamai orumo, kad galėtų dalyvauti diskusijose dėl galimų sprendimų, užtikrinančių, kad jie patys galėtų parsinešti duonos į namus.

Asyžiaus susitarimas

Popiežius linkėjo, kad tris dienas vykusio virtualaus jaunųjų ekonomistų ir verslininkų susitikimo rezultatas būtų visų dalyvių pasiryžimas siekti bendrojo gėrio. Negalime sau leisti vis atidėlioti didžiųjų klausimų sprendimo. Šiai didžiulei ir neatidėliotinai užduočiai reikalingas dosnus žmonių, dirbančių įvairiose kultūros srityse, akademiniame ir mokslo pasaulyje, įsipareigojimas. Reikalingas ir budrumas, kad nebūtų pasiklysta tarp intelektinių madų ar ideologinių pozicijų, kurios izoliuoja nuo konkretaus žmonių gyvenimo ir jų vargų.

Integralaus žmogaus vystymosi perspektyva yra gera žinia, kurią reikia skelbti ir siekti įgyvendinti. Turime suvokti save kaip žmones, kurie vadovaujasi tuo, kas mumyse geriausia, kurie siekia gyventi pagal Dievo planą, mokosi prisiimti atsakomybę už pažeidžiamiausius savo brolius. Mūsų žmoniškumas matuojamas pagal mūsų santykį su kančia ir kenčiančiuoju. Tai galioja tiek asmeniui, tiek visuomenei. Šis matas turi būti naudojimas ir mūsų sprendimuose, ir ekonominiuose modeliuose.

Visi neišvengiamai žengiame į ateitį, kurios negalime nuspėti, tačiau kiekvienas galime daug nuveikti, sakė Pranciškus ir ragino ekonomikos ir verslo srityje pradedančius dirbti jaunus žmones nesirinkti lengvesnių ir trumpesnių kelių, bet visada atsiminti savo pašaukimą būti evangeliniu raugu toje aplinkoje, kurioje jie dirba. Praėjus pandemijos krizei, reikia vengti vėl patekti į karštligišką vartotojiškumą ar naujas savanaudiškumo formas. Nepamirškite, kad iš krizės niekada neišeiname tokie, kokie buvome: išeiname arba geresni, arba blogesni. Brandinkite tai, kas gera, pasinaudokite proga ir visi kartu imkite tarnauti bendrajam gėriui. Dangus telaimina, kad galų gale nebeliktų vadinamųjų kitų, bet kad išmoktume taip gyventi, kad galėtume apie save sakyti mes. (JM / Vatican News)

2020 lapkričio 21, 18:03