Popiežius aukojo Mišias už mirusius kardinolus ir vyskupus
„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius“ (Jn 11, 25–26), – pradėdamas homiliją popiežius pakartojo Mišių Evangelijoje skambėjusius Kristaus žodžius. Šiais žodžiais Jėzus šiandien kreipiasi į kiekvieną iš mūsų – visus mus ragina tikėti prisikėlimu ne kaip kažkur horizonte regimu miražu, bet kaip tikru įvykiu, kuriame slėpiningai jau dabar dalyvaujame. Tikėjimas prisikėlimu nereiškia, kad turėtume slėpti liūdesį ir pasimetimą mirties akivaizdoje. Pats Jėzus, matydamas mirusio bičiulio Lozoriaus seserų ašaras, ne tik neslėpė savo liūdesio, bet – kaip pastebi evangelistas Jonas – pravirko (plg. Jn 11, 35). Jis, būdamas panašus į mus viskuo, išskyrus nuodėmę, kentėjo gedulo dramą, karčiomis ašaromis verkė dėl mirusio brangaus žmogaus.
Mirties paslapties akivaizdoje krikščionis turi nuolatos atsiversti, sakė Pranciškus. Krikščionis turi žiūrėti toliau, nesiriboti visiško žmogaus asmens sunykimo regimybe, turi peržengti tai, kas galbūt atrodo akivaizdu, turi pasitikėti Viešpačiu, kuris mums kartoja: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius.“ Šie žodžiai, priimti su tikėjimu, padaro vaisingą mūsų maldą už mirusiuosius.
Kai meldžiamės už mirusiuosius, tikėdami, kad jie regi Dievą, tokia malda duoda dvasinių vaisių ir mums, keliaujantiems šiame pasaulyje, sakė Pranciškus. Ji mus moko, kas iš tikrųjų yra gyvenimas, paaiškina sunkumų, kuriuos turime pakelti keliaudami į Dievo karalystę, prasmę, padaro mus tikrai laisvus, skatina visada siekti to, kas amžinai vertinga. Visas Evangelijai tarnaujančio žmogaus gyvenimas – tai troškimas visada daryti tai, kas patinka Viešpačiui. Toks yra kiekvieno pasirinkimo, kiekvieno žingsnio kriterijus.
Ypač dabartinių išmėginimų laiku Viešpats tepripildo mus savosios išminties Dvasios. Šiomis valandomis, kai kelionė tampa kaskart sunkesnė, jis mūsų nepalieka, jis yra su mumis, lieka ištikimas savo pažadui: „Štai aš esu su jumis per visas dienas, iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20).
