Paieška

Vatican News

Popiežiaus katechezė. Keturi dalykai, be kurių nebūtume Bažnyčia

Nuo pat pirmųjų žingsnių Bažnyčios gyvenimą lydi malda, sakė popiežius Pranciškus trečiadienio rytą tęsdamas maldai skirtą katechezių ciklą. Apaštalų laiškuose ir ypač Apaštalų darbų knygoje kalbama apie keliaujančią Bažnyčią, kuri visų pirma iš bendros maldos semiasi jėgų savo misionieriškai veiklai.

Kaip liudija šv. Lukas Apaštalų darbų knygoje, ankstyvosios Bažnyčios nariai „ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužymo ir maldų“ (Apd 2, 42). Pasak Pranciškaus, čia matome keturias pagrindines bažnytinio gyvenimo ypatybes: pirma – apaštalų mokymas, antra – savitarpio pagalba, trečia – duonos laužymas ir ketvirta – malda. Bažnyčios gyvenimas prasmingas, jei ji klausosi Dievo žodžio, jei jos narius vienija artimo meilė ir Eucharistijos bei maldos bendrystė. Visos šios keturios Bažnyčios gyvenimo ypatybės jos narius suvienija su Kristumi. Šventojo Rašto skaitymas ir katechezė mums primena Mokytojo žodžius ir gestus; broliškas rūpinimasis vieni kitais padeda saugotis egoizmo; drauge laužydami duoną mes išgyvename Jėzaus buvimo su mumis sakramentą; malda yra mūsų dialogo su Tėvu per Kristų Šventojoje Dvasioje erdvė.

Šie keturi dalykai, sakė Pranciškus, – tai svarbiausios Bažnyčios gyvenimo koordinatės. Ir visa, kas Bažnyčioje šių keturių koordinačių nesilaiko, yra netikra, neturi jokio pagrindo. „Bažnyčia nėra rinka“, – sakė Pranciškus. „Bažnyčia nėra verslininkų grupė, kurie vadovauja šiai naujai įmonei. Bažnyčia yra Šventosios Dvasios kūrinys. Jėzus ją mums atsiuntė, kad ji mus suburtų. Bažnyčia – tai Dvasios veikimas mūsų bendruomenėje, mūsų švenčiamoje Eucharistijoje, mūsų maldoje. Viskas, kas išeina už šių koordinačių ribų yra netikra, neturi pamato, yra tarsi namas, pastatytas ant smėlio.“

Popiežius sakė, kad jam liūdna, kai mato bendruomenes, kurios, kartais ir be blogos valios, eina neteisingu keliu, nes mano, kad jas daro Bažnyčia susirinkimai, veikla, panaši į politinių partijų veiklą, dauguma, mažuma, rūpinimasis tai vienų, tai kitų nuomone. „Aš klausiu: „Kurgi Šventoji Dvasia? Kur malda? Kur yra savitarpio meilė? Kur yra Eucharistija?“ Jei to trūksta, trūksta Dvasios, o jei trūksta Dvasios, mes būsime graži humanitarinė organizacija, labdaros draugija, partija, gal netgi bažnytinė partija, bet ne Bažnyčia.“

Skaitydami Apaštalų darbus matome, koks galingas evangelizacijos variklis yra maldos susirinkimai, kuriuose dalyvaujantys žmonės patiria Jėzaus buvimą ir prisipildo Šventosios Dvasios. Pirmosios bendruomenės nariai supranta, kad susitikimo su Jėzumi istorija nesibaigė jo žengimo į dangų akimirką, bet tęsiasi jų gyvenime. Atminimas to, ką Viešpats yra pasakęs ir padaręs, bendruomenės maldoje tampa gyvas; šventoji Dvasia įkvepia šviesos ir šilumos, Dievas suteikia meilę ir Dievas prašo meilės. Tai yra mistinė viso tikinčiojo žmogaus gyvenimo šaknis. Kaip pirmieji krikščionys, taip ir mes, gyvenantys po šimtmečių, visi išgyvename tą pačią patirtį – Dvasia viską gaivina. Malda, sakė Pranciškus, – tai gyvoji Dvasios ugnis, suteikianti stiprybės mūsų liudijimui ir misijai (JM / Vatican News)

2020 lapkričio 25, 13:26