Paieška

Vatican News

Vidudienio malda. Kai broliško pataisymo nepakanka

Rugsėjo 6 dieną Katalikų Bažnyčios liturgijoje skaitytas skaitinys iš Evangelijos pagal Matą dažnai vadinamas skaitiniu apie „brolišką pataisymą“ arba skaitiniu „apie bendruomenę“. Šio sekmadienio vidudienio maldoje popiežius Pranciškus išsamiau aptarė šiuos du krikščioniško gyvenimo matmenis: bendruomeninį, bendrystės saugojimo, ir asmeninį, pagarbos pavienio žmogaus sąžinei.

Pasak popiežiaus, suklydusiam žmogui pataisyti Jėzus siūlo, kaip visada, „sugrąžinimo pedagogiką“, kuri susideda iš trijų etapų. Visų pirma sako: „Bark jį prie keturių akių“, neskubėk viešai paskelbti jo nuodėmių. Dažnai patys esame tai patyrę: kai kažkas mums pataria elgtis kitaip, geriau, supykstame, bet vėliau suprantame, kad tai buvo broliškas gestas. Į klystantį brolį reikia kreiptis diskretiškai, neteisti jo, bet padėti suprasti, ką padarė.

Praktiškai įgyvendinti šį Jėzaus mokymą, anot Šventojo Tėvo, dėl įvairių priežasčių nėra lengva. Baiminamės, kad brolis arba sesuo sureaguos neigiamai, kartais nėra pakankamo tarpusavio pasitikėjimo, kartais dėl dar kitų priežasčių.

Vis dėlto gali būti, kad nepaisant gerų intencijų, pirmas bandymas žlunga.  Tokiu atveju nereikia nuleisti rankų, tačiau paprašyti kito brolio arba sesers pagalbos. „Jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad visa byla remtųsi dviejų ar trijų liudytojų parodymais“, – sako Jėzus, kuris perfrazuoja vieną Mozės įstatymo priesaką (Įst 19,15). Gali pasirodyti, kad pastarasis yra nukreiptas prieš kaltinamąjį, bet iš tiesų saugojo nuo melagingo liudijimo. Tačiau Jėzus eina toliau: dviejų ar trijų liudytojų reikia ne tam, kad kaltinimas būtų patikimas, o kad būtų suteikta didesnė pagalba. Tuo tarpu pagal Mozės įstatymą dviejų ar trijų liudytojų pakako nuteisimui. 

Tačiau ir dviejų ar trijų brolių meilės gali nepakakti. Tokiu atveju reikia pranešti visai bendruomenei – Bažnyčiai. Kai kuriose situacijose turi būti įtraukta visa bendruomenė. Yra dalykų, kuriems niekas neturi būti abejingas, kai reikia dar didesnės meilės, kad brolis būtų susigražintas.

Bet kartais ir to nepakanka. „O jei nepaklus nė bažnyčiai, tebūnie jis tau kaip pagonis ir muitininkas“, – sako Jėzus. Šie, rodos, menkinantys žodžiai iš tiesų kviečia patikėti brolį vien Dievui: kai nepakanka visų brolių bendros meilės, tik dangiškasis Tėvas galės parodyti didesnę meilę. Tokią meilę, kurią Jėzus rodė būtent muitininkams ir pagonims, piktindamas kai kuriuos apie save gerai galvojančius amžininkus.

Jėzaus žodžiai mums labai naudingi, nes paprastai, išgirdę ar pamatę brolio ar sesers klaidą, nesikreipiame į juos, bet skubame visiems apie tai papasakoti, apkalbėti. Tačiau apkalbos uždaro duris ir atitolina brolius. Tai labai žalinga liga, sunkesnė net už dabartinę pandemiją.    

Paskutiniai Jėzaus žodžiai nėra pasmerkimas be apeliacijos, tačiau pripažinimas, kad kartais mūsų žmogiškos pastangos gali žlugti. Tada tik paties brolio tiesioginė akistata su Dievu gali pažadinti jo sąžinę, leisti suvokti atsakomybę už savo veiksmus.

Sekmadienio vidudienio susitikimo mąstymą popiežius Pranciškus baigė prašymu, kad su Dievo Motinos pagalba broliškas pataisymas taptų mūsų sveiku įpročiu, leidžiančiu mūsų bendruomenėse kurti ir atnaujinti brolystės ryšius, paremtus abipusiu atleidimu ir ypač nenugalima Dievo gailestingumo jėga. (RK / Vatican News)

2020 rugsėjo 06, 12:15