Paieška

„Slow Food“ pradininko knygoje – pokalbiai su popiežiumi

„Slow Food“ judėjimas šiandien žinomas beveik viso pasaulio maisto ir virtuvės mėgėjų. Kaip byloja pats praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje užgimusio judėjimo pavadinimas, jis siekia būti atsvara „Fast Food“: greitai pateikiamam ir paskubomis suvalgomam maistui, visur ruošiamam pagal tą pačią greitą formulę. „Slow Food“ („Lėtasis maistas“) pirmenybę teikia vietinėms ir regioninėms tradicijoms bei receptams.

Už gastronominio aspekto glūdi daug kitų – kultūrinis, ekonominis, agrarinis. Vadinamojo greitojo maisto įpročiai taip pat atspindi tam tikrą visuomenės gyvenimo ritmą, o šis – atskleidžia ekonomiką, kuri verčia skubėti, aukoti kokybę ir draugiją vardan kitų prioritetų. Šiuo požiūriu yra sąlyčio taškų tarp „Slow Food“ judėjimo pradininko Carlo Petrini ir popiežiaus Pranciškaus. 

Carlo Petrini savo išsakytose mintyse ir vedamuosiuose neslepia, kad labai vertina popiežiaus Pranciškaus encikliką Laudato si’ dėl joje išdėstyto sisteminio ir organiško požiūrio, dėl kvietimo keisti ne vien didžiosios industrijos technologijas, bet ir mūsų pačių vartotojišką, nepasotinimo gyvenimo stilių bei plėšrūnišką požiūrį į aplinką; dėl suvokimo, jog visi esame susieti ir dalijamės ta pačia ateitimi, tuo pačiu likimu, dėl pastangų kurti dorybingus ryšius ir naujas nuostatas, kad žmonijos ir aplinkos sąveika būtų tvari. 

Carlo Petrini taip pat primena, kad yra netikintis ir jo motyvacija išplaukia ne iš tikėjimo, tačiau dalijasi giliuoju Laudato si’ rūpesčiu. 

„Slow Food“ judėjimo steigėjas pasakoja, kad jo asmeninė pažintis su Pranciškumi prasidėjo praėjus pusei metų nuo jo pontifikato pradžios, 2013 metais: popiežius pats jam paskambino, pranešė, kad gavo jo siųstą knygą. Tuoj pat užsimezgė paprastas ir betarpiškas pokalbis apie aplinką ir pasaulio mažuosius, kuris truko apie dvidešimt minučių. Šie pokalbiai tęsėsi ir vėliau, kartais telefonu, kartais laiškuose, kartais susitikimuose. 

Trijuose tokiuose susitikimuose ir gimė ką tik pasirodžiusi Carlo Petrini knyga „Terra Futura. Pokalbiai su popiežiumi Pranciškumi apie integralią ekologiją“. Tai tarsi, anot autoriaus, Laudato si’ temų pratęsimas ir išplėtojimas.

Pirmasis pokalbis įvyko 2018 metais, jo kontekstas buvo žemės drebėjimas centrinėje Italijoje, antrą kartą jiedu kalbėjosi 2019 metais, Bažnyčiai rengiantis Amazonijai skirtam Vyskupų sinodui, kuriame taip pat daug dėmesio skirta žmogaus ir aplinkos santykiams, o trečiasis – šiais metais, koronaviruso pandemijos metu, kai popiežius Pranciškus ne kartą priminė, jog žmonija kenčia ne vien nuo šio, bet ir kitų virusų, kuriuos pati skleidžia: nuo laukinės, vien į pelną orientuotos rinkos, nuo socialinio neteisingumo. (RK / Vatican News)

 

2020 rugsėjo 12, 12:08