Paieška

Vatican News

Sekmadienio vidudienio malda. Kaip Dievas atsilygina

Rugsėjo 20 dieną popiežius vadovavo vidudienio maldos susitikimui ir kalbėjo apie Dievo elgseną, kurią perteikia sekmadienį Bažnyčios liturgijoje skaitytas Jėzaus palyginimas apie vynuogyno šeimininką, kuris skirtingu dienos laiku, nuo ryto iki pavakario, samdo darbininkus ir sumoka jiems tokį pat atlyginimą.

Šis palyginimas, anot popiežiaus Pranciškaus, rodo, jog Dievui būdingos dvi elgesio nuostatos. Visų pirma, kvietimas. Penkis kartus vynuogyno šeimininkas išeina į aikštę – nuo ryto iki vėlyvos popietės, išeina ir pakviečia jam dirbti, ieško darbininkų savo vynuogynui.

„Šis šeimininkas – tai įvaizdis Dievo, kuris kviečia visus ir kviečia visada“, – sakė popiežius. Ir šiandien Dievas taip elgiasi: kviečia visus, kiekvieną valandą, darbuotis Jo karalystėje. Tokiu Dievo stiliumi turime persiimti ir mes. Dievas neužsidaro savame pasaulyje, tačiau nuolatos išeina ieškoti žmonių, nes nori visus įtraukti į savo meilės sumanymą.

Mūsų bendruomenės yra kviečiamos išeiti iš už įvairaus pobūdžio sienų ir visiems pasiūlyti išgelbėjimo žodį, kurį atnešė Jėzus, ypač esantiems egzistenciniuose pakraščiuose, niekada nepatyrusiems susitikimo su Kristumi šviesos ir jėgos, galbūt tai pamiršusiems. Bažnyčia turi elgtis kaip Dievas, visada išeiti. Dievas visada išeina, nes yra Tėvas, nes myli. Jei Bažnyčia neišeina, ją apninka įvairios ligos. Tiesa, kai išeinama, rizikuojama susižeisti. Tačiau jau geriau kelyje susižeidusi Bažnyčia, nei susirgusi nuo užsidarymo.

Kitas Dievui būdingas elgesys yra atlyginti savo darbininkams. Palyginime nurodoma, kad šeimininkas susitarė ir išmokėjo teisingą atlyginimą tiems darbininkams, kurie darbą pradėjo ryte. Tačiau ir kitiems davė tokį pat atlygį, sukeldamas pirmųjų pasipiktinimą. Tačiau šeimininkas atsako, kad nori duoti didžiausią atlyginimą visiems, taip pat ir tiems, kurie prisijungė vėliausiai.

Čia galima suprasti, kad iš tiesų Jėzus nekalba apie darbą ir teisingą atlygį, bet apie Dievo karalystę ir Tėvo gerumą. Dievas elgiasi būtent taip: Jis nežiūri į laiką ir rezultatus, bet į pasirengimą dosniai atsiliepti į Jo kvietimą. Jo elgesys yra daugiau nei teisingas ta prasme, jog peržengia teisingumo ribas ir apsireiškia malone. Dovanodamas malonę Dievas mums duoda daugiau, nei nusipelnėme. Žmogiškos logikos akimis labiausiai nusipelnę tampa paskutiniai. Tačiau tie, kurie nuolankiai priima Dievo gailestingumą, tampa pirmi. Popiežius priminė, kad pirmasis Bažnyčios šventasis, kuriam pažadėtas dangus, nebuvo kažkas, itin nusipelnęs Bažnyčiai. Tai vadinamasis gerasis plėšikas, nukryžiuotas kartu su Jėzumi. Paskutinę gyvenimo akimirką jis „pavogė“ ir dangų: tokia yra Dievo malonė, toks yra Dievas, ne vien su juo, bet su visais.  

 „Švenčiausioji Dievo Motina, padėk mums kiekvieną dieną jausti džiaugsmą ir nuostabą būti pašauktiems Dievo dirbti jam, jo lauke – jo pasaulyje, Jo vynuogyne – Bažnyčioje. Ir gauti vienintelį atlygį – Jo meilę, Jėzaus draugystę, kuri mums yra viskas“, – meldė popiežius. (RK / Vatican News)

2020 rugsėjo 20, 12:15