Paieška

Vatican News
 (AFP or licensors)

Popiežiaus žinia Pasaulinės maldos už rūpinimąsi kūrinija dienos proga

Kasmet rugsėjo 1-ąją krikščionys mini Pasaulinę maldos už rūpinimąsi kūrinija dieną, kuria prasideda Laikas kūrinijai, trunkantis iki spalio 4-ąją švenčiamo Pranciškaus Asyžiečio minėjimo. Šiuo laikotarpiu krikščionys visame pasaulyje meldžiasi už kūriniją, apmąsto savo atsakomybę už mūsų visų bendrus namus. Šiais metais Laikas kūrinijai švenčiamas kaip Žemės jubiliejus, nes šiemet sukanka 50 metų nuo kasmetinio Žemės dienos minėjimo įvedimo.

Šia proga popiežius Pranciškus paskelbė žinią, kurios pradžioje primena biblines visų mūsų švenčiamų jubiliejų šaknis: „Švęsite penkiasdešimtuosius metus ir paskelbsite laisvę krašte visiems jo gyventojams. Tai bus jums jubiliejaus metai“ (Kun 25, 10). Šventajame Rašte jubiliejus – tai šventas laikas, kuriuo žmonės yra kviečiami atsiminti, sugrįžti, pailsėti, ištaisyti klaidas ir džiaugtis. Savo žinioje popiežius atskirai stabteli ties kiekvienu iš šių penkių Žemės jubiliejaus ir atsakomybės už bendrus namus aspektų.

Atsiminti

Pirmiausiai popiežius primena, kad visai kūrinijai yra lemta įžengti į Dievo amžinąją septintą dieną, „amžinąjį šabą“. Kūrinijos kelionė vyksta panašiu ritmu, kaip ir Dievo tautos kelionė. Ją žymi septynios savaitės dienos, septynerių metų ir jubiliejinių metų, užbaigiamų Šabo metais, ritmas. Tad švęsti jubiliejų, pasak popiežiaus, – tai atsiminti kūrinijos pašaukimą būti klestinčia, tarpusavio meilės ryšiais susieta bendruomene. „Visa yra susiję, ir visi mes, žmonės, išvien kaip broliai ir seserys įstabiai keliaujame sujungti meilės, kurią Dievas įaudžia į kiekvieną savo kūrinį ir kuri mus švelniai vienija su sese saule, broliu mėnuliu, sese upe ir motina žeme“ (LS 92). „Visa susiję ir kad autentiškas rūpinimasis mūsų pačių gyvenimu ir mūsų santykiais su gamta yra neatskiriamas nuo broliškumo, teisingumo ir ištikimybės kitiems“ (LS 70).

Grįžti

Antrajame savo žinios skyriuje popiežius rašo, kad žmonija pažeidė ryšius, kurie ją jungia su Kūrėju, su kitais žmonėmis ir visa kūrinija. Dėl to dabar švenčiamas Žemės jubiliejus tebūnie laikas sugrįžti atgal, gydyti sužeistus santykius, kurie yra būtini norint išsaugoti save ir visą gyvąjį pasaulį.  Jubiliejus tebūna sugrįžimo pas Dievą, mus mylintį Kūrėją, metas. Jubiliejus mus kviečia atsiminti ir kitus žmones, ypač neturtingus ir pažeidžiamiausius. Jubiliejus yra metas suteikti laisvę engiamiesiems ir visiems, kurie kenčia dėl įvairių šiuolaikinių vergystės formų, įskaitant priverstinį vaikų darbą ir prekybą žmonėmis. Jubiliejus taip pat kviečia atsigręžti į Žemę, įsiklausyti į jos balsą. Turime atsiminti, kad mes esme tarpusavy susieto gyvybės audinio dalis, o ne šeimininkai. Biologinės įvairovės mažėjimas, gamtinių nelaimių padaugėjimas, dabartinės pandemijos didesnis poveikis vargingiausiems ir pažeidžiamiausiems žmonėms yra pavojaus varpai, įspėjantys apie mus užvaldžiusio vartotojiškumo pasekmes.

Popiežius prašo ypač šiomis savaitėmis, kūrinijai skirtu laiku, įsiklausyti į Žemės širdies plakimą. Kaip sako šv. Bonaventūras, visa kūrinija buvo sukurta tam, kad skelbtų Kūrėjo šlovę, padėtų mums jos grožyje atpažinti Viešpatį ir pas jį sugrįžti.

Ilsėtis

Didžiai išmintingas Dievas sukūrė šabo dieną, kad Žemė ir visi jos gyventojai pailsėtų ir atsigautų.  Tačiau šiandien savo gyvenimo stiliumi mes peržengėme natūralių pajėgumų ribas. Vis didinama paklausa ir spartinamas vartojimo ciklas alina planetą. Nyksta miškai, alinama dirva, plečiasi dykumos, teršiama jūra, stiprėja audros: kūrinija dejuoja!

Šis jubiliejus, rašo popiežius, – tai kvietimas pailsėti po darbų, leisti Žemei atsigauti, sumažinti vartojimą, kad pasaulyje atsistatytų pusiausvyra. Reikia sukurti tokį tvaraus ir teisingo gyvenimo stilių, kuris leistų Žemei pailsėti, kad būtų visiems užtikrintos pragyvenimo sąlygos, nenaikinant mūsų gyvybę palaikančių ekosistemų. Pasak popiežiaus, dabartinė pandemija yra labai rimtas stimulas to siekti. Pandemija mus atvedė prie kryžkelės. Turime pasinaudoti šiuo lemtingu metu ir rimtai permąstyti vartojimo, energijos naudojimo, transporto ir apsirūpinimo maistu būdus ir mitybos įpročius. Turime pašalinti neesminius ir žalingus aspektus iš ekonomikos ir ieškoti kitų – tvaresnių ir racionalesnių sprendimų.

Taisyti

Jubiliejus – tai raginimas pasiryžti atkurti pirmapradę kūrinijos harmoniją ir gydyti pažeistus žmonių santykius. Tai ir raginimas atkurti teisingus socialinius santykius. Popiežius pamini planetos pietų eksploatavimo istoriją ir šia proga dar kartą prašo dovanoti neturtingųjų valstybių skolas. Tai padėtų toms šalims spręsti rimtas sveikatos apsaugos problemas, socialines ir ekonomines krizes, kurias dar labiau apsunkino COVID-19 pandemija. Paminėtos klimato kaitos ir bioįvairovės mažėjimo problemos. Popiežius ragina valstybes siekti šioje srityje tarptautiniu mastu užsibrėžtų tikslų. Šiame savo žinios skyriuje Pranciškus mini čiabuvių bendruomenes, tampančias naujojo kolonializmo aukomis. Jos nepajėgios atsispirti tarptautinėms bendrovėms, kurios eksploatuodamos iškastinį kurą, mineralus, medieną ar gamindamos žemės ūkio produktus nesiskaito su mažiausiai išsivysčiusių šalių gamta ir pažeidinėja jų gyventojų teises,  daro tai, ko negalėtų daryti savo šalyse. Būtina konsoliduoti nacionalinius ir tarptautinius įstatymus, kad jie aiškiai reglamentuotų didžiųjų bendrovių veiklą, garantuotų nukentėjusiems galimybę apsiginti teisme.

Džiaugtis

Nepaisant dabartinį pasaulį slegiančių rimtų problemų, popiežiaus žinia baigiama raginimu džiaugtis. Biblijos tradicijoje jubiliejus yra džiaugsmingas įvykis, kurį pradeda pučiamo rago garsas. Pastaraisiais metais mes girdime vis garsesnį vargstančiųjų šauksmą, taip pat matome, kad Šventoji Dvasia visur įkvepia žmones ir bendruomenes vienytis, gelbėti mūsų bendrus namus ir ginti skriaudžiamus žmones. Pasak Pranciškaus, džiugu matyti, kad daug jaunų žmonių reaguoja į ekologinę krizę. Popiežius džiaugiasi, kad ir jo paskelbti jubiliejiniai Laudato si’ metai įkvepia daug įvairių iniciatyvų. Džiugina ir tai, kad rūpinimasis kūrinija vienija įvairių konfesijų krikščionis, stiprina ekumeninius ryšius.

Džiaukimės, nes mus mylintis Kūrėjas palaiko mūsų nuolankias pastangas Žemės labui. Žemė yra mūsų bendri namai ir Dievo namai, kuriuose jo Žodis „tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1, 14) – vieta, kurią nuolat atnaujina Šventoji Dvasia. (JM / Vatican News)

2020 rugsėjo 01, 12:13