Paieška

Vatican News

Sekmadienio vidudienio malda. Jėzus duoda duonos kūnui ir sielai

Šio sekmadienio Evangelija kalba apie duonos padauginimo stebuklą. Evangelisto Mato užrašytą sceną popiežius Pranciškus komentavo kreipdamasis į romiečius ir piligrimus, kurie sekmadienio vidudienį susirinko į Šv. Petro aikštę kalbėti „Viešpaties Angelo“ maldos.

Popiežius atkreipė dėmesį, kad nors Jėzus su savo mokiniais pasitraukė į dykvietę, vis tiek susirinko didelė daugybė žmonių, norinčių girdėti Jėzau žodžius, nes jo žodžiai ir gestai gydo ir guodžia. Saulei leidžiantis mokiniai – labai praktiški žmonės – sako Jėzui, kad jau laikas atsisveikinti su žmonėmis, kad kol dar nesutemo jie suspėtų pasirūpinti maisto. Tačiau Jėzus atsako: „Jūs duokite jiems valgyti“. Galime įsivaizduoto mokinių nustebimą, sakė popiežius. Jėzus nori, kad pasikeistų jo artimiausių sekėjų mąstysena. Jėzus nori, kad jie nesakytų „kiekvienas pats tesirūpina savimi“, bet kad visada matytų apvaizdos suteikiamas progas dalytis su kitais. Jėzus nori pamokyti savo mokinius Dievo logikos – nori, kad jie visada būtų pasirengę pasirūpinti kitu žmogumi.

Kai vienas iš dvylikos pasako, kad visas jų turimas maistas – tai tik penkios bandelės  ir dvi žuvys, Jėzus paliepia jas atnešti, sukalba laiminimo maldą, duoda palaimintą maistą mokiniams, kad jie dalintų žmonėms. Duona ir žuvis nesibaigia. Užtenka jų pamaitinti tūkstančiams žmonių. Šiuo ženklu, kuris beje netampa nuostabą keliančiu spektakliu, Jėzus parodo Dievo meilę savo tautai, pavargusiems žmonėms, pamaitina juos savo žodžiu ir duoda kūną stiprinančio maisto.

Popiežius atkreipė dėmesį ir į šiame pasakojime akivaizdžiai matomas nuorodas į Eucharistiją: laiminimo maldą, duonos laužymą. Labai glaudus ryšys sieja eucharistinę duoną, kuri yra maistas amžinajam gyvenimui, ir kasdieninę duoną, kuri palaiko kūno gyvybę. Prieš paaukodamas save ir tapdamas Išganymo duona, Jėzus parūpina savo sekėjams kasdieninio maisto. Kai kas bando supriešinti dvasią ir materiją, tačiau ir spiritualizmas, ir materializmas yra svetimi Biblijai, sakė Pranciškus.

Jėzaus atjauta ir gerumas žmonėms – tai ne koks nors sentimentalizmas, bet konkreti artimo meilė ir atsakomybė už kitus. Ir mes, kai artinamės prie Eucharistijos stalo, turime, kaip Jėzus, atsiminti kitų poreikius, pasitikėti dosnia Tėvo meile ir drąsiai dalintis su kitais tuo, ką turime.

„Švenčiausioji Mergelė Marija tepadeda mums sekti Viešpatį tuo keliu, kurį mums rodo šios dienos Evangelija. Tai brolybės kelias, kuriuo eidami mes mažinsime pasaulyje skurdą ir kančią. Tai ir kelias, kuris veda už šio pasaulio ribų, nes jis nuo Dievo prasideda ir pas Dievą veda.“ (JM / Vatican News)

2020 rugpjūčio 02, 12:26