Paieška

Popiežius sekmadienio vidudienį. Nėra meilės be aukos

Sekmadienio Evangelija mus ragina ištikimai, ryžtingai, be dvejonių sekti Viešpatį. Jėzus nori, kad jo mokiniai rimtai atsilieptų į jo raginimą, nebijotų vargo ir aukos, kalbėjo popiežius sekmadienį prieš „Viešpaties Angelo“ maldą.

Pirmas dalykas, kurio Jėzus mus prašo šio sekmadienio Evangelijoje, – mylėti jį labiau už savo šeimos narius, meilę jam labiau branginti už jausmus, kurie mus sieja su šeimos nariais. „Kas myli tėvą ar motiną labiau už mane – nevertas manęs“ (Mt 10, 37). Žinoma, sakė Pranciškus, Jėzus nenori sumenkinti vaikų ir tėvų meilės, tačiau jis įspėja, kad jei giminystės ryšius branginsime labiau už visa kita, mums grės pavojus nuklysti nuo kelio. Visi žinome tokių pavyzdžių. O ką ir kalbėti apie tuos atvejus, kai šeimos ryšiai susipina su Evangelijai priešingais pasirinkimais. Tačiau jei vaikų ir tėvų meilę gaivina ir nuskaistina meilė Viešpačiui, tuomet ir šeimyniniai ryšiai teikia palaimą pačios šeimos nariams ir ne tik jiems.

Po to Jėzus sako: „Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane – irgi nevertas manęs“ (Mt 10, 38). Tai raginimas eiti tuo pačiu keliu, kuriuo jis ėjo, neieškoti trumpesnio ar lengvesnio kelio. Nėra tikros meilės be kryžiaus, be pasiryžimo aukotis. Jei kartu su Jėzumi nešame kryžių, jis mūsų nebaugina. Jėzus eina kartu su mumis, mus palaiko ir drąsina. Jausdami jo artumą mes nesiblaškome, negalvojame vien apie save. Jėzus įspėja: „Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs – atras ją“ (Mt 10, 39). Tai Evangelijos paradoksas, sakė popiežius. Tačiau ir šią tiesą patvirtina daugybė pavyzdžių. Gyvenimo pilnatvę ir džiaugsmą įmanoma pasiekti tik aukojantis dėl Evangelijos, dėl brolių ir seserų, pilnatvę ir džiaugsmą teikia tik atvirumas, noras padėti, gerumas. Taip darydami sulauksime Dievo dosnumo ir dėkingumo. Jėzus sako: „Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam iš šitų žmonelių […] tasai nepraras savo užmokesčio“ (Mt 10, 40. 42). Dievas dosniai atsidėkoja už kiekvieną, kad ir mažiausią meilės įkvėptą patarnavimą broliams ir seserims. O kai sulaukiame kitų gerumo, sakė Pranciškus, ir mes turime būti dėkingi. Dėkingumas – tai vienas krikščionio bruožų. Tai ir Dievo karalystės vertybė, nes Dievo karalystė – tai dosniai liudijamos ir su dėkingumu priimamos meilės karalystė.

Švenčiausioji Mergelė Marija, kuri mylėjo Jėzų labiau už savo gyvybę ir kuri jį sekė iki pat kryžiaus, tepadeda mums visada turėti dosnią, tarnauti pasirengusią širdį, gyvenime visada vadovautis Dievo žodžiu, kalbėjo popiežius sekmadienio vidudienį. (JM / Vatican News)

2020 birželio 28, 12:33