Paieška

Vatican News

Trečiadienio katechezė. Jokūbo malda

Tęsdamas katechezę apie maldą, trečiadienį popiežius Pranciškus kalbėjo apie Dievo tautos patriarchą Jokūbą, jo kovą su Dievo angelu ir atsivertimą.

Pradžios knygos pasakojamose senų laikų vyrų ir moterų istorijose matome nemažai dalykų, kuriuos atpažįstame ir savo gyvenime, sakė popiežius. Pasakojime apie Jokūbą matome, kad ryškiausias jo bruožas buvo gudrumas. Šventasis Raštas kalba apie sudėtingus Jokūbo santykius su vyresniuoju broliu Esavu. Jokūbas buvo antrasis Izaoko sūnus, tačiau savo gudrumu jis sugebėjo apgauti tėvą ir gauti iš jo pirmgimiui skirtą palaiminimą. Po šios apgavystės Jokūbas turi bėgti, bijodamas vyresniojo brolio keršto. Tačiau ir pabėgęs iš gimtosios žemės jis sėkmingai kaupia turtus, veda gražiausią Libano merginą. Mūsų laikų kategorijomis Jokūbas – tai verslus žmogus, sugebantis sėkmingai tvarkyti savo gyvenimą.

Tačiau atėjo laikas, kai šis turtus užsienyje susikrovęs, sėkmės lydimas žmogus pajuto namų ilgesį ir nusprendė grįžti į šalį, kurioje gyveno jaunystėje jo apgautas brolis Esavas. Atėjęs prie Jaboko upelio, už kurio buvo gimtoji žemė, Jokūbas pasiuntė pirma savęs visas savo gyvulių bandas su tarnais, o pats, nedrįsdamas žengti per upelį, ėmė mąstyti, kas jo laukia. Pradžios knyga pasakoja, kad sutemus nežinia iš kur atsirado kažkoks nepažįstamas vyras, su kuriuo teko Jokūbui grumtis visą naktį. Naktinės kovos epizodas baigiasi palaiminimu: „Tavo vardas bus nebe Jokūbas, bet Izraelis, nes ėmeisi su Dievu bei žmonėmis ir nugalėjai“ (Pr 23, 29). Katekizmas, aiškindamas šį epizodą, sako: „Dvasinė Bažnyčios tradicija tą pasakojimą laiko maldos simboliu, nes malda yra tikėjimo kova ir ištvermės pergalė“ (2573).

Kova su Dievu – tai maldos metafora, sakė Pranciškus. Kitais kartais Jokūbas kalbėjosi su Dievu, jautė jo artumą, tačiau tą naktį jis su juo susiėmė ir grūmėsi iki ryto. Ta patirtis perkeitė patriarchą. Jis, visą laiką buvęs padėties šeimininkas, sugebėjęs viską gerai apskaičiuoti, tą naktį pasijuto esąs paprastas mirtingasis. Tai suvokęs Jokūbas buvo apdovanotas Dievo palaiminimu. Anksčiau Jokūbas pasitikėjo savo gudrumu, dabar jis supranta, jog susilaukė gailestingumo ir buvo apdovanotas malone. Dievas Jokūbo viduje pažadino tai, kas buvo mirę ir prarasta.

„Visų mūsų laukia susitikimas su Dievu nakties tamsoje“, – sakė Pranciškus. „Jis mus užklups, kai nelauksime, aplankys mus tuomet, kai būsime visiškai vieni. Tą naktį, kovodami su nepažįstama jėga, mes suvoksime, kad esame tik vargani žmonės. Tačiau neturime bijoti, nes kaip tik tuo metu jis mums duos naująjį vardą, kuris suteiks mūsų gyvenimui prasmę; būsime apdovanoti palaiminimu, kuris yra skirtas tiktai tiems, kurie leidžia, kad jis juos perkeistų.“ (JM / Vatican News)

2020 birželio 10, 09:50